Po vidurdienio čia skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Renginyje pasirodys apie pusantro šimto atlikėjų.
„Pernai minėjome Romo Kalantos žūties penkiasdešimtmetį. Šių metų vasarį šiam laisvės šaukliui būtų suėję 70 metų. Anuomet devyniolikmečio auka okupuotoje Lietuvoje padėjo išlaikyti ir įžiebti laisvės idėjas, o jis pats tapo patriotizmo bei pilietinio pasipriešinimo sovietinei santvarkai simboliu. Kalantinių dvasia neatsiejama nuo masinių susibūrimų, gitarų ir roko muzikos. Ji vėl suskambės tuometinių įvykių epicentre – Laisvės alėjoje“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Pasak vicemero, kasmetiniu renginiu „Romą Kalantą prisimenant“ miestas siekia puoselėti visuomenės istorinę atmintį, ugdyti pilietinę savimonę ir skatinti bendruomeniškumą. Sekmadienio vidudienį kauniečiai kviečiami burtis Laisvės alėjoje, netoli Miesto sodo ir Muzikinio teatro, kur 1972 metų gegužės 14-ąją, protestuodamas prieš sovietų okupaciją, susidegino R.Kalanta.
12.30 val. scenoje suskambės fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Kūrinius atliks teatro scenos profesionalai, solistai Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Rokas Laureckis, Martynas Stankevičius.
Renginio akcentu taps kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“. Teatralizuotas misterijas atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė bei Ieva Goleckytė drauge su berniukų ir jaunuolių choru „Varpelis“, vadovaujamu meno vadovų Gintarės Jurgilės ir Juliaus Šidlausko.
Po koncerto R.Kalantos atminimą laisvės dainomis bei literatūriniais skaitymais pagerbs tradiciškai susiburiantys bardai. Minėjimo dalyviai taip pat kviečiami tęsti tradiciją, R.Kalantos žūties vietoje uždegant atminimo žvakeles.
Miesto vadovai jau šį penktadienį visų kauniečių vardu padės gėles prie R.Kalantai skirto memorialo Laisvės alėjoje bei aplankys jo amžinojo poilsio vietą Romainių kapinėse.
