Lietuva gedi kompozitorių Algimanto Bražinsko, Vidmanto Bartulio, Vytauto Barkausko, Kęstučio Antanėlio ir operos solisto Vaclovo Daunoro. Pasaulyje koronavirusas nusinešė šių muzikantų gyvybes: A.Abel, K.Behrendtz, N.Bernal, D.Boe, H.Budd, M.Edwards, J.Feingold, C.Fusco, J.Harrison, J.Leber, V.Lionti, M.Lovett, C.Marinescu, T.McNally, J.Revzen, L.Roni, A.Saunders, D.Smirnov, P.Shelden, K.Tchanev, A.K.Webster, A.Vedernikov, A.Vustin ir t. t.
Kartu su skausmu kiekviena netektis ir apribojimas nešė dovaną. Kad ir kaip nelengvai, 2020-ųjų ratas po saule negrįžtamai pakeitė muzikos pasaulį. Žengiant į naujuosius, skaičiuojame praeitų metų praradimus, naujoves ir didžiausius lietuvių pasiekimus.
1. Netekties dovanos
Sunkmetis įžiebė keletą jau kurį laiką brandintų pokalbių. Reaguojant į skirtingose pasaulio šalyse taikomas kultūros palaikymo strategijas, kilo protestai, buvo rašomi laiškai valdžiai, keliami nepatogūs muzikos reikšmės klausimai. Atkreipus dėmesį į finansinės paramos problemą, gimė naujos rėmimo iniciatyvos ir labdaros fondai. Nors, lyginant su beprecedentinio lygio nuostoliais, visa tai ištirpsta kaip lašas jūroje. Panašu, jog šįmet buvo žengti svarbūs žingsniai šiems uždaviniams spręsti.
Furoro banga pasaulyje nuaidėjo ir kai eilinį sykį krizės metu buvo apleistas muzikos edukacijos sektorius. Nepasitenkinimo dirvoje karantino metu užgimė daugybės muzikantų (pavyzdžiui, Joe Wicks ir Myleene Klass) pradėti siūlyti tiesioginiai muzikos mokymai virtualiu būdu, pasaulyje ėmė kurtis įvairios muzikos mokymo organizacijos („Team Teach“, „London Music Masters“, t. t.).
Šalia išjudėjusio muzikos vertinimo, apmokestinimo ir mokymo sopulių, koncertinė muzikos klausymosi patirtis taip pat išgyveno atkrytį. Paprastai porą metų į priekį užsakomi muzikantai ir strateguojami koncertų salių sezonai šįmet privertė visą sektorių šokti nuolat besikeičiančių sąlygų ritmu. Taikydamasis prie naujos realybės, muzikos pasaulis išmoko geriau improvizuoti ir reaguoti į besikeičiančią aplinką.
Buvo morfuojamos pačios koncertų salės, šiandieną atitinkančios aukštesnius higienos ir sveikatos saugumo reikalavimus. Skirtinguose pasaulio teatruose buvo įkurtos naujos ventiliacijos sistemos, atskiros erdvės choro ir orkestro muzikantams, paplito garso įrašų naudojimas. Dažnuose koncertuose buvo kuriamos kūrinių aranžuotės – sutrumpinti variantai, skambantys be pertraukos, ar mažesnio muzikantų sąstato reikalaujantys kūriniai.
Kai operų teatrai ir simfoninės koncertų salės perkėlė savo veiklą į virtualius videopokalbius, scenas dažnai puošė solo ir kamerinės muzikos rečitaliai. Anot muzikantų, koncertinės patirtys su perpus mažesne publika kūrė dar artimesnę ir jaukesnę atmosferą.
Be naujų koncertavimo formų, karantinas įkvėpė daugybę naujų kūrinių, atspindinčių šiųmetinius išgyvenimus. Pavyzdžiui, Thomas Hewitt Jones „Solidarity“, Dani Howard „A little musical message to the world“, Daniel Kidane „Continuance“. Taip pat gimė ir muzikos, apdainuojančios pasikeitusią mūsų kasdienybę – sopranas Katie Coventry dalinosi karantino metu dainavusi naujas kompozicijas apie paskutinius maisto produktus jos virtuvės spintelėse ir nevykusius virtualius pokalbius.
2. Muzika kraustosi online
Kadangi buvo imtasi įvairių priemonių viruso plitimui pristabdyti, kai kurios jų pakeitė klasikinės muzikos klausymosi, atlikimo, kūrimo ir pardavimo patirtis. Didžiausias pokytis – klasikinės muzikos persikraustymas į skaitmeninę erdvę. Aktyviai skatinami muzikos skaitmenizavimo procesai iš esmės keičia klasikinės muzikos veidą.
Šiandieną klausymasis internetu užima net 47 proc. pajamų.
Šiandien ji sulaukia daugiau dėmesio kaip niekad anksčiau – tūkstantinės publikos, besiklausančios įrašų virtualiai, joks klasikinės muzikos atlikėjas nesitikėtų net ir didžiausiose pasaulio scenose. Šįmet rekordinių peržiūrų sulaukė Andrea Bocelli pasirodymas iš tuščios Milano katedros, o „Music For Hope“ koncertas tapo didžiausia klasikinės muzikos tiesioginė transliacija „YouTube“ istorijoje. Prieš pandemiją bilietai į koncertus sudarė 50 proc. pajamų, o kitą pusę – klausymasis internetu, atsisiuntimai, atributikos pardavimai ir licencijos filmams, žaidimams, reklamoms. Šiandieną klausymasis internetu užima net 47 proc. pajamų. Muzikos platinimo platformos taip pat pristatė naujas galimybės paremti menininkus, spręsdamos visada opias finansines problemas.
Atsiradus naujiems būdams kurti ir įrašyti muziką, gimė ir nauji renginių formatai – tiesioginės transliacijos, „Zoom“ koncertai ar muzikavimas balkone. Iš namuose uždarytų Italijos, Ispanijos ir Vokietijos gyventojų perimta iniciatyva šiandieną skamba Vilniaus filharmonijoje, Kauno muzikiniame teatre, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Kultūrinės institucijos atvėrė savo archyvus – dėl to šiandieną daugiau žmonių gali mėgautis klasikinės muzikos įrašų lobynais. Tai ir kasdienės „Metropolitan opera“ transliacijos, ir Maskvos „Bolshoi“ teatro pasirodymai, ir Berlyno filharmonijos koncertai. Lietuvoje savo archyvus atidarė Nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir kitos institucijos. Taip, nežengdami nė žingsnio, klausytojai gali atsidurti geriausiose koncertų salėse.
Šiandien klasikinę muziką sau gali leisti bet kokio rango ir pajamų žmogus.
Muzikantai kėlė pasirodymus ir tiesiogines transliacijas iš namų, bendravo su klausytojais virtualiai, dalindamiesi įžvalgomis, patirtimi. Kasdienėje savo namų šviesoje įamžinti telefonais jie tapo žmogiškesniais. Šis prieinamumas sudaužė elitistinį klasikinės muzikos įvaizdį. Dabar klausytojui nebereikia puoštis, rinktis prabangioje salėje ir dalyvauti įtampą keliančiuose muzikos ritualuose, kurie atstumia dalį jaunos publikos. Šiandien klasikinę muziką sau gali leisti bet kokio rango ir pajamų žmogus. Be to, tai gali leisti bet kurioje pasaulio vietoje.
3. Beethovenui sukanka 250 metų
Dažniausiai atliekamas kompozitorius Ludwigas van Beethovenas šįmet švenčia savo 250-asias gimimo metines. Beethovenas turi reputaciją, kaip dažniausiai atliekamas kompozitorius, kurio muzikos programos užgožia dėmesio stokojančius šiandieninius kompozitorius. Dėl pandemijos šįmet scenoje skambėjo mažiau jo kūrybos nei įprastai.
Lietuvoje Beethoveno jubiliejų pagerbė visos didžiosios kultūros institucijos. Jubiliejinius koncertus šiam legendiniam kompozitoriui dedikavo Kauno miesto simfoninis orkestras, Čiurlionio kvartetas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su Luko Geniušo atliekamu Beethoveno „Imperatoriškuoju“ koncertu ir Nacionalinė filharmonija, surengusi neeilinę Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO įrašytos Beethoveno muzikos transliaciją internetu.
Kita inovatyvi iniciatyva – Beethoveno dešimtoji simfonija, kurią baigė komponuoti dirbtinis intelektas.
Be įvairiausių koncertų, festivalių (atšaukus Beethoveno festivalį Bonoje, jis buvo perkeltas į Yekaterinburgą), diskusijų ir parodų, buvo pristatyta ir daug išradingų projektų, kurie turėjo paglostyti naujovėms neabejingo Beethoveno širdį.
Pianistė Susanne Kessel sukūrė tarptautinį projektą „250 Piano Pieces for Beethoven“. Ji paprašė daugybės skirtingų žanrų kompozitorių sukomponuoti muzikinį gimtadienio sveikinimą Beethovenui.
Kitas projektas „The Beethoven Pastoral Project“ buvo vadinamas kaip gamtosaugos pareiškimas. Jo metu pasaulyje išsibarstę muzikantai atliko Beethoveno šeštąją pastoraline vadinama simfoniją ir dalinosi savo mintimis apie aplinkosaugą.
Kita inovatyvi iniciatyva – Beethoveno dešimtoji simfonija, kurią baigė komponuoti dirbtinis intelektas.
Vienas įspūdingiausių renginių buvo vienu metu penkiuose žemynuose skirtingomis kalbomis atliekama žymioji „Odė džiaugsmui“ iš devintosios Beethoveno simfonijos finalo.
Lieka atviras klausimas, ar visa tai vis dar kelia įspūdį kompozitoriui, kurio kūryba jau yra išsiųsta ateiviams į kosmosą. Galbūt šie kartais susidomėtų, ką žemė turi pasiūlyti geriausio.
4. Aušrinė ir Asmik
Lietuviai džiaugėsi Beethoveno muzikiniu palikimu. Taip pat atidavė laurus savo šalies žiburiams. 100-metį mininčio Zalcburgo festivalio sceną užvaldė žymūs Lietuvos sopranai Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.
Kultinėje R.Strausso „Elektroje“ seseris įkūnijusios dainininkės pelnė išskirtinį tarptautinį pripažinimą. Solistės buvo vertinamos dėl ryškaus balso, įtaigos, išskirtinės vaidybos. A.Stundytė per pastarąjį sezoną taip pat žibėjo Vienos valstybinėje operoje, „Meyerson Symphony Center“ salėje Dalase ir „Teatro La Fenice“ Venecijoje. A.Grigorian – LNOBT, Paryžiaus nacionaliniame operos teatre, „Teatro de Real de Madrid“ scenoje ir Vienos valstybinėje operoje.
Nors abi žvaigždės yra kilusios iš to paties mokyklinio suolo – abi I.Milkevičiūtės mokinės – jų keliai retai susidurdavo, kadangi joms dainuojant panašų repertuarą dažnai būdavo tik viena soprano partija. Belieka džiaugtis tokiu retu ir sėkmingu lietuvaičių bendru pasirodymu pasaulinėje operos scenoje Zalcburge.
5. Mirga, Kerai ir co.
Nors mažai žinomas, bet įspūdingas sovietmečio kompozitorius Mieczysławas Weinbergas savo paskutinę užbaigtą simfoniją paskyrė Varšuvos geto, kuriame mirė jo šeima, aukoms pagerbti. 2018-ųjų rudenį šį svarbų kūrinį įrašė jungtinės lietuvių ir užsienio muzikantų pajėgos – iš „Kremeratos Baltica“ ir Birmingamo miesto simfoninio suformuotas didysis orkestras. Kitas kūrinys – 2-oji M.Weinbergo simfonija – po poros mėnesių buvo Vilniaus plokštelių studijoje atliktas „Kremeratos Baltica“.
Šiems pasirodymams dirigavo Mirga Gražinytė-Tyla, o juos tiek koncerte, tiek sesijoje įrašė Aleksandra ir Vilius Kerai. Šiomis bendromis pajėgomis per porą metų subrandintas vaisius – kompaktinė plokštelė „Weinberg: Symphonies Nos. 2 & 21“ 2020-aisiais kūrėjams atnešė pripažinimą.
62-ojoje „Grammy“ ceremonijoje jis buvo nominuotas geriausio orkestro pasirodymo kategorijoje, kurioje, po kovos su A.Brucknerio, A.Coplando, G.Gershwino ir A.Normano kūrybos įrašais, nusileido pastarajam – Gustavo Dudamelio diriguojamos Los Andželo filharmonijos atliktam kūriniui „Sustain“.
Minėtieji garso režisieriai ir prodiuseriai A. ir V.Kerai („Baltic Mobile Recordings“) pelnė dar vieną „Grammy“ nominaciją geriausio klasikinio solo vokalinio albumo kategorijoje. Albume „A te, o cara“ amerikiečio Stepheno Costello pasirodymą lydėjo Kauno simfoninio orkestro akompanimentas (dirigentas Constantine Orbelian). Šioje kategorijoje laimėjo Joyce DiDonato darbas „Songplay“.
Po pusės metų buvo organizuojami kiti svarūs klasikinės muzikos įrašų apdovanojimai „Gramophone awards“, kuriuose geriausiu orkestro įrašu buvo paskalbtas jau minėtas Gražinytės-Tylos ir Kerų darbas.
Kiti „Gramophone awards“ lietuviai nominantai – geriausio operos įrašo kategorijoje Edgaras Montvidas (už Anatolijaus vaidmenį S.Barberio operoje „Vanessa“) ir Asmik Grigorian (už R.Strausso „Salomėją“); šiuolaikinės muzikos kategorijoje – Giedrė Šerkšnytė už albumą, kuriame partijas atlieka M.Gražinytės-Tylos diriguojami lietuviai muzikantai ir choristai.
Jau minėtas tenoras E.Montvidas be „Gramophone awards“ nominacijos praėjusio sezono metu debiutavo Theater and der Wien scenoje, pasaulineje Christiano Josto operos Egmontas premjeroje, atlikdamas pagrindinį vaidmenį. O kitas to paties režisieriaus Keith Warner darbas – Samuelio Barberio operos „Vanessa“ pastatymas, kuriame E.Montvydas atliko Anatoliaus vaidmenį, laimėjo BBC klasikos žurnalo apdovanojima kaip geriausias metu DVD įrašas.
Klasikinė muzika šiuolaikiniam žmogui
Nors klasikinės muzikos pasaulis šįmet prarado nemažai garbių muzikantų, jis tuo pat metu atvėrė savo duris daugybei naujų klausytojų. Įvertinus, kiek naujų muzikos atlikimo, įrašymo ir klausymosi priemonių šįmet buvo išrasta ir kiek naujo formato renginių suorganizuota, pamatėme, kad iš pirmo žvilgsnio „sustingę“ metai išjudino klasikinę muziką į naujas orbitas.
Įvertinę, kaip klasikinės muzikos pasaulis prisitaikė prie situacijos, pamatėme, kokio atsparumo yra bendruomenė, kuri tik palengvinus apribojimus, imasi senų projektų, nors jų pasirodymai dažnai vėl atšaukiami ar nukeliami.
Koks geras darbinis fonas, kokia sielą valanti terapija, koks bendrų išgyvenimų atspindys ir koks stiprus raminamasis yra klasikinė muzika. Suvokiame, kokia reikalinga ji yra šiuolaikiniam žmogui – ne tik melomanui, bet ir kiekvienam, bandančiam išgyventi dar vieną dieną šioje limituojančioje realybėje. Taigi, pasitinkame naujus su gyvybinga klasikine muzika kiekvieno sielai.
