Kaune susibūrusi grupė „sacréblue“ kuria alternatyvų roką: „Mūsų muzika – kaip latės kava“. Grupės vokalistė Kamilė pasakoja, kad pavadinimas kilo iš prancūziško žodžio „sacrébleu“. Sukeitus paskutines žodžio raides, išėjo naujas angliško skambesio turintis žodis, patikęs visiems grupės nariams.
Grupę sudaro 5 muzikantai: vokalistė Kamilė, gitaristas Rokas, būgnininkas Matas, prodiuseris ir gitaristas Faustas ir Noemi, grojanti bosine gitara ir kurianti grupės vizualus.
– Kiek laiko skiriat kūrybai?
Kamilė: Stengiamės susitikti 2 kartus per savaitę, bet dabar, pažiūrėjus į šitą bičiulį (rodo į Roką su sulūžusiu pirštu), matosi, kad neskiriam tiek daug laiko. Bet šiaip kokį kartą per savaitę tai visada: arba įrašinėjam, arba tiesiog grojam.
Taip pat, kiekvienas atskirai įdedam daug darbo – jeigu namie kyla kokia idėja, prie jos reikia ir padirbėti.
Faustas: Dėl to ir sunku pasakyti, nes kiekvienas prisideda skirtingai. Turbūt visos dainos prasideda nuo Roko ir tik velnias žino, kiek mėnesių jis rūsy užsidaręs „kepa“ dainą.
Pirmas žingsnis į muziką yra labai brangus.
– Kokie yra pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria jauni žmonės pradedantys kurti muziką?
Kamilė ir Faustas: Aparatūra, studijos nuomos kaina. Vieta, kur gali repetuoti ir kurti nėra lengvai prieinama. Apskritai, pirmas žingsnis į muziką yra labai brangus, nes teoriškai gali groti su, palyginus, nelabai brangiais instrumentais, bet jie vis tiek kainuoja nemažai ir žmogui, kuris tiesiog nori pabandyti groti, pirkti instrumentus gali būti labai gąsdinantis žingsnis.
Noemi: Taip pat norėčiau pridėti, labiau iš pažįstamų pusės, kad tiesiog žmonės bijo pradėti. Bijo, kad jų kūryba nėra pakankamai gera tam, kad kiti žmonės jos klausytų. Bijo bandyti burti žmones.
– Ar Jums būna nedrąsu išleisti dainą?
Matas: Niekada nesu apie tai pagalvojęs.
Kamilė: Yra pora dainų, kurias įrašėm, sumixinom ir nusprendėm neleisti, bet ne dėl to, kad bijojom, o dėl to, kad nebuvom patenkinti savo rezultatu. Jeigu mums ta daina patinka, nejaučiam jokios baimės ją išleisti, priešingai – norim pasidalinti.
– Ar turit kokią strategiją ar planą, kaip augti, įgauti žinomumo?
Faustas: Daryti tai, ką darom, bet geriau.
Kamilė: Tikslaus plano, kad „va, darysim tą ir tą“ tai nėra. Galbūt ir reiktų, tačiau aš manau, kad mes dar nepažįstam industrijos taip gerai, kad galėtume pasakyt, jog „šitas tikrai veikia“. O kažką pasiekti galim tik bandymų keliais, manau, kad tą ir darom.
– Ar nesigailit, kad pradėjot kurti?
Faustas: Nesigailiu, kurti yra žiauriai smagu.
Kamilė: Man kūryba padeda rasti gyvenime prasmę. Labai miela susirinkti kartu ir labai smagu, kai kažkas iš to išeina.
– Kokių planų turite ateičiai?
– Planuojam išleisti EP su 5 dainomis.
Nojus ir Regimantas
Pereikime prie visai kitokią muziką kuriančių Nojaus (sceninis vardas – masiulis) ir Regimanto (sceninis vardas – Regis). Vaikinus labiausiai domina repas, nes būtent tokio žanro muzikos jie klausosi patys, geriausiai ją supranta. Nojus ir Regimantas savo kūrybą pradėjo iš meilės muzikai.
– Kiek laiko skiriate kūrybai?
Nojus: 1 dieną per savaitę, Regimantas turbūt daugiau.
Regimantas: 6, 7 dienos per savaitę.
– Ar dainos kokybė priklauso nuo įdėto darbo, kuriant, vystant idėją?
Nojus: Iš patirties sakau, kad geriausios mūsų dainos gimsta spontaniškai. Jeigu užsisėdim prie idėjos, dažnai nuo jos nutolstam – perkuriam ir per daug pridarom.
– Apie ką yra jūsų albumas ir kas jį įkvėpė?
Nojus: Albumo pavadinimas „Trip“ ir atspindi, apie ką jis. Apie patirtį, kelionę. Mes norėjom padaryti perėjimą iš ramių dainų į intensyvias ir kilti kaip ta raketa albumo viršelyje. Iš ramios padėties skrendam į tą aukštesnę, geresnę. Toks ir buvo albumo tikslas.
Regimantas: Vienas iš albumo tikslų – išbandyti kuo daugiau skirtingų žanrų, pažiūrėti, kas sekasi geriausiai.
Geriausios mūsų dainos gimsta spontaniškai.
– Kas labiausiai trukdo jauniems žmonėms įsilieti į muzikos rinką?
Regimantas: Socialiniai tinklai, kiti blaškantys, dėmesį nukreipiantys dalykai, nesusikaupimas ties darbu, jo nedarymas.
Nojus: Taip pat, savęs nuvertinimas. Tas momentas, kai stovi prie mikrofono ir bijai į jį dainuoti, nes bijai savo balso ir kad jį išgirs kiti. Taip pat baisu viską kelti į internetą, nes visas pasaulis mato, ką ten įkeli. Bet kai perlipi per save ir nebebijai rodyti savo kūrybos, tada viskas gerai.
– Ar būna nedrąsu išleisti dainą?
Nojus: Pačioj pradžioj tikrai buvo nedrąsu – atsirasdavo abejonių, svarstymo, ką pamanys žmonės, kad dainuojam angliškai ir galbūt kažką ne taip kirčiuojam, ne taip šnekam. Bet su laiku persilaužėm.
– Ar manot, kad, norint būti geru atlikėju, reikalingas muzikinis išsilavinimas?
Regimantas: Sakyčiau, ne. Tikrai esu matęs prodiuserių, kurie neturi jokio muzikinio išsilavinimo, bet dirba su tokiom garsenybėm, kaip Travis’as Scott’as ar Drake’as. Bet, lyginant save su kursiokais, aš esu labiau pažengęs vien dėl to, nes turiu muzikinių žinių – man yra lengviau. Muzikinis išsilavinimas padeda, bet nėra privalomas.
– Ar nesigailit, kad pradėjot kurti?
Nojus: Ne, muzikos kūryba labai ramina. Kai nežinai, kaip išreikšti savo emocijas – čia yra geriausias būdas.
