Įgyvendinti L.Vilkončiaus ir libreto autorės Daivos Čepauskaitės idėją ir šį kartą ėmėsi Gintaras Rinkevičius su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
Premjeroje pagrindinius vaidmenis atliks žymūs solistai: Ieva Prudnikovaitė, Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Steponas Zonys, Ona Kolobovaitė ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervernikas).
Kaip gimė kūrinio idėja, apie ką galės susimąstyti ir ko tikėtis klausytojas, prieš ketvirtadienį įvyksiančią premjerą kalbamės su operos „Pasaulio sutvėrimas“ autoriumi, kompozitoriumi L.Vilkončiumi.
— Gerbiamas Laimi, gegužės 23 d. LVSO koncertų salėje skambės naujausio Jūsų kūrinio – operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Kaip kilo šio kūrinio sumanymas?
— Sumanymas kilo beveik iš karto po „Eglės“ premjeros. Mane jau kurį laiką domina muzikinė sceninė dramaturgija. Opera, miuziklas, baletas, misterija. Taigi po „Eglės“ ėmiau galvoti, koks bus kitas mano kūrinys. Vėl norėjosi mito, kai paliekant siužetą galima panardyti po žmonių santykius, po jų emocijas, kurios juk nekinta per amžius. Tai meilė ir neapykanta, ištikimybė ir išdavystė. Tokio lygio, tokios apimties, tokio dramatiškumo kito lietuviško mito nelabai žinome. Tada ir kilo mintis pasamprotauti apie žmogaus sutvėrimą. Tik ne bibliniu siužetu, o kaip pasaulį tvėrė senovės lietuvių pagonių dievai.
— Kūrinio idėją vystėte kartu su poete, dramaturge Daiva Čepauskaite. Kaip susitiko Jūsų keliai?
— Iš tiesų ilgokai ieškojau libretisto. Puikią poetę ir dramaturgę man rekomendavo vienas kolega. Mano inciatyva susitikome, matyt, pavyko įgyti Daivos pasitikėjimą, užsidegėme sumanymu, ėmėme susirašinėti, dalindamiesi idėjomis. Libretas „Pasaulio sutvėrimui“ gimė gal tik per pusantrų metų. Beje, tai jau antrasis stambios formos mūsų bendras darbas. Sausio mėnesį pristatėme misteriją „Saulei paliepus“. Planuose yra ir trečiasis sumanymas. Jo premjera numatoma 2025 metais. Idėjos dar neatskleisiu. Iš tiesų, ėmus bendradarbiauti su tokia puikia literate, randasi daug naujų minčių.
— Kaip sekėsi rinkti medžiagą operos siužetui? Kokiais šaltiniais rėmėtės?
— Medžiagą rinkome tikrai sunkiai. Iš pagonybės laikotarpio rašytinių šaltinių beveik neišlikę. Todėl teko perskaityti daug istorinių knygų, susipažinti su visų religijų, taip pat pagonybės, vystymosi raida pasaulyje. Deja, tai nebuvo operai tinkamas siužetas. Konsultavomės su etnologu, profesoriumi Libertu Klimka. Profesorius padrąsino siužetą kurti patiems. Iš pradžių buvo nedrąsu, bet po truputį radosi idėjos, dramaturginiai vingiai. Susitikau su šiandienos lietuvių pagonių Vyriausiąja krive Inija Trinkūniene. Iš jos gavau autentiškų pagonių giesmių melodijų, kurias gausiai panaudojau partitūroje.
— Gal galite šiek tiek atskleisti operos siužetą? Kokia pagrindinė „Pasaulio sutvėrimo“ idėja?
— Iš nuotrupų apie pagonių dievų kurtą pasaulį liko tik „liudijimas“, kad dievas kūrėjas turėjo nerti į dugną, pasemti dumblo ir iš jo sukurti žemę. O iš to darytina išvada, kad iš pradžių buvo tik vanduo. Ir, žinoma, nemirtingi dievai. Logika suponuoja mintį, kad tas vanduo buvo švarus kaip ašara ir lygus kaip stiklas. Nes juk ir vėjo nebuvo, vanduo nebangavo. Gana nuobodus vaizdas. Nuobodulį pajunta galingiausia pagonių deivė Žemyna. Moteriai būdingas estetikos, grožio siekimas. Žemyna suvokia, kad grožis gali atsirasti tik sukūrus žemę, gamtą, taigi ir žmogų. Todėl Deivė paragina du savo sūnus, Praamžių ir Veliną, sukurti žemę. Vyresnysis sūnus Praamžius greit perpranta motinos troškimą ir ima kurti. Tuo tarpu jaunesnysis jo brolis Velinas nemano, kad dar ko nors reikia, kai jie yra nemirtingi, viską valdantys dievai. Jis dėl visko ginčijasi, prieštarauja, niekina brolio pasiryžimą. Praamžius sukuria gražią, panašią į motiną Žemyną žemę. Norėdamas įrodyti, jog taip pat gali sukurti grožį, Velinas sukuria nepaprasto grožio mergelę Aušrinę ir nori vienas ja grožėtis. Supyksta, kai Aušrinė atsisako jam priklausyti. Tuo tarpu Praamžius atsitiktinai sukuria Žmogų. Žmogus pasijunta ne tik Žemės, bet viso pasaulio valdovu ir ima ginčytis su Praamžiumi, kuris iš jų yra kūrėjas. Tokia operos intriga. O kuo visa tai baigiasi, galima pamatyti apsilankius premjeroje.
— Kūrinį atliks Lietuvos scenos žvaigždės Ieva Prudnikovaitė, Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Steponas Zonys ir Ona Kolobovaitė, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Ar rašydamas muziką jau turėjote galvoje konkrečius atlikėjus?
— Taip, kai kuriuos solistus numačiau kurdamas partitūrą. Tačiau galutinai sprendėme kartu su G.Rinkevičiumi. Jau ne pirmą kartą bendradarbiaujame ir visada ieškome bendrų sprendimų. Man maestro nuomonė labai svarbi. Ypatingai džiaugiuosi, kad visi atlikėjai yra didžiulę patirtį turintys artistai. Su Jumis kalbamės dar net neprasidėjus bendroms repeticijoms, bet jaučiuosi gana ramus, kad viskas bus profesionalu ir kokybiška.
— Ko gali tikėtis klausytojas, atėjęs išgirsti šios operos?
— Pirmiausia klausytojas išgirs ne roko operą. Suprantu, kad to galima buvo tikėtis po „Eglės“. Šį kartą norėjau sukti šiek tiek kitokios muzikinės kalbos kryptimi. Tačiau muzika „Pasaulio sutvėrime“ tikrai „vilkončiška“. Na, ir viskas skambės rekonstruotoje LVSO koncertų salėje su žymiai pagerėjusia akustika. Tad ateiti tikrai verta.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro premjera L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“ įvyks 2024 m. gegužės 23 d. LVSO koncertų salėje.
