Pastarasis sprendimas LNOBT bendruomenėje sulaukė didžiulio pasipiktinimo, rengtos protesto akcijos ir rašytos peticijos aukščiausios šalies institucijoms.
Tiesa, tik pasibaigus prieš tai LNOBT vadovavusio Jono Sakalausko kadencijai, L.Vilimienė negalėjo iškart perimti darbų, kadangi konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui.
15min susisiekus su kultūros ministru Simonu Kairiu, jis tikino – tai, kad L.Vilimienė laimėjo dar vieną konkursą, nereiškia, kad ji vadovaus abiem įstaigoms.
„Konkurso LNOBT laimėjimas yra nerealizuotas, nes kol kas nagrinėjamas J.Sakalausko skundas. Kitaip tariant, ponia L.Vilimienė nėra LNOBT direktorė. Kol kas ji baigia savo kadenciją KVMT, kuriam gali vadovauti ir antrąją kadenciją“, – kalbėjo ministras.
Anot S.Kairio, ši situacija yra „labai paprasta“: „Aš niekaip negaliu vienam ar kitam asmeniui uždrausti dalyvauti konkurse. Jeigu esame laisva demokratiška valstybė ir gerbiame savo piliečius, neturiu jokios teisės pasakyti, gal tu nedalyvauk šiame konkurse, nes kažkur kitoje įstaigoje yra bėdų, nepriklausančių nuo pačios kandidatės ir minėtų dviejų konkursų laimėtojos. Reikėtų gerbti žmones, dirbančius kultūros srityje. Be to, teismas vyksta ne Kultūros ministerijos iniciatyva. Mes tiesiog reaguojame į įvykius.“
-
5 priežastys, kodėl verta aplankyti didžiausią Lietuvos dvarą šią vasarą
-
Architektų sąjungos pirmininkas G.Balčytis – apie klimato kaitos iššūkius miestams ir dykvietes jų centruose
-
Proteste dėl medžių K.Sabaliauskaitė rėžė: ar leisime, kad vienoje ikoniškiausių Vilniaus vietų išdygtų agurkų šiltnamis?
Tai, kur toliau dirbs L.Vilimienė, priklauso nuo jos pačios, patikino S.Kairys.
Kas bus, kai L.Vilimienė pasirinks? Ar bus skelbiamas naujas konkursas? „Kai bus koks nors pasirinkimas, taip bus ir daroma. Bet čia reikėtų klausti ne manęs ar Kultūros ministerijos. Pirmiausia reikia klausti pačių asmenų. Juk visokių situacijų gyvenime būna“, – 15min komentavo S.Kairys.
15min bandė susisiekti su L.Vilimienė, tačiau konkursų laimėtoja kol kas nereagavo. Tačiau vakare savo feisbuko paskyroje pasidalino:
„Vakar laimėjau konkursą KVTM vadovo pareigoms. Džiaugiuosi, kad susiklosčius man pačiai netikėtoms aplinkybėms, turėsiu progą kartu su Teatro kolektyvu nueiti svarbiausius, įtempčiausius, paskutiniuosius finišo tiesiosios metrus iki ypatingo įvykio – Naujojo teatro atidarymo ir jo veiklos įkvėpimo pradžios. Jei aplinkybės klostysis palankiai, Teatro statybų pabaiga planuojama šių metų pabaigoje, o atidarymas – kitų metų kovo pabaigoje. Tai bus pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje naujai pastatytas teatras, kuris bus aprūpintas modernia ir šiuolaikiška technologine įranga. Tai išskirtinis įvykis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tikiu, kad jo atidarymas sulauks didelio atgarsio ir Lietuvos, ir užsienio sceninio meno mylėtojų gretose ir dar ilgam taps jų domesio objektu.
Kelias iki šio įvykio finalo, prasidėjęs 2018 m. rugsėjo mėn., buvo kupinas iššūkių, force majeure aplinkybių, nesusipratimų ir laimingų atradimų. Būta visko. Tiek statybų fronte, tiek teatro veikloje, kartais reikalaujančioje vadybinio virtuoziškumo. Tačiau visi kartu, visas teatro kolektyvas nepasidavėme – veikėme išvien ir tikėjome tuo ką darome, statėme ir kūrėme šiuolaikišką meno erdvę ir teatrą, kuris toliau garsins Klaipėdos vardą kultūros erdvėse.
Jau dabar galiu sakyti, kad mums pavyko. Išskirtinumu ženkli meninė kokybė – išugdyta. Turtingas repertuaras – kuris dar plačiau ir giliau pasieks Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos publiką – suformuotas. Jau dabar esame pasiruošę įžengti į Naująjį moderniausią Lietuvoje teatrą.
Džiaugiuosi, kad ruošiantis konkursui turėjau progą ne tik sugeneruoti naująją strategiją, bet ir dar kartą apibendrinti tai, kas buvo padaryta. Tai yra didžiulis klodas informacijos apie KVMT veiklą ir pasiekimus. Jo santraukas pateiksiu savo feisbuko paskyroje pasidomėjimui visiems, kurie domisi ne tik Klaipėdos kultūrine tapatybe, bet naująja Lietuvos kultūros istorija.
Didžiuojuosi teatro kolektyvu, kuris – dėl pandemijos ir statybų kartu sudėjus! – turėdamas labai ribotas darbo, veiklos sąlygas, padarė neįtikėtinai daug. Tai pastebėjo ir įvertino ne tik mūsų žiūrovai, kritikai, bet ir užsienio auditorija. Teatras tapo matomu, vertinamu ne tik Lietuvos kultūros lauke, bet ir tapo europinio scenos meno konteksto dalimi. Tai jau yra teatro istorija. Graži sėkmės istorija, kurią, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, tęsiu nacionaliniu mastu.
Dabar metas pradėti naują teatro istorijos etapą. Tai yra puiki galimybė kurti naują stilingą, modernų, kokybišką, dinamišką, įdomų, atvirą pasauliui ir Lietuvos muzikinio teatro tradicijas bei tapatybę puoselėjantį teatrą.“
