Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 11 16

Lietuviškoje scenoje – populiarus miuziklas „Rent“

Per visą pasaulio muzikinio teatro istoriją buvo sukurta nemažai miuziklų. Dalies jų gyvenimas taip ir baigėsi jiems neišvydus scenos, interneto portalų duomenų bazėse arba, geriausiu atveju, nedideliame OFF-...-OFF Broadway teatre.
Jaunimo muzikinio teatro nuotr.
Jaunimo muzikinio teatro nuotr. / Jaunimo miuziklo teatro nuotr.
Temos: 1 Miuziklas

Tačiau yra ir tokių, kurių populiarumas aplenkė garsią kino produkciją ir ne vienerius metus į Brodvėjaus ir Vest endo teatrų sales traukė tiek vietinius, tiek iš toliau atvykstančius žiūrovus.

Į TOP 10 Pasaulyje populiariausių miuziklų patenka tokie žinomi miuziklai kaip Operos fantomas (komp. A. L. Webber), Čikaga (komp. John Kander), Liūtas karalius (komp. Elton John), Les miserables (Vargdieniai, komp. Claude-Michel Schönberg), Mamma Mia (komp. Benny Andersson ir Björn Ulvaeus, ABBA) bei Rent (Nuoma, komp. Jonathan Larson). Taigi, kokia sėkmingo miuziklo formulė?

Rent – populiariausiųjų sąraše

Pulitzerio premija, Tony apdovanojimai už geriausią miuziklą, miuziklo libretą bei muziką, net keturi prestižiniai „Drama desk“ apdovanojimai – tai vieno iš TOP 10 populiariausiųjų, miuziklo „Rent“ (liet. Nuoma), nuopelnai, gauti vos per vienerius metus nuo miuziklo premjeros Brodvėjuje. Debiutavęs 1994 m., miuziklas neilgai trukus tapo dažnu svečiu ne vienos šalies teatro scenoje. Miuziklas, statytas 48 Pasaulio šalyse 24 kalbomis, greitai pelnė tarptautinį pripažinimą. Net prabėgus keliems dešimtmečiams nuo pirmojo pasirodymo, „Rent“ tematika, eskaluojamos problemos bei vertybės nė kiek nestokoja svarbos ir aktualumo.

Miuziklas – apie kiekvieną iš mūsų

„Rent“ – tai roko miuziklas, kuriam dramaturgiją, muziką ir libretą sukūrė Johnatan Larson, įkvėptas Giacomo Puccini operos „La boheme“. Kaip ir „La boheme“, miuziklas „Rent“ pasakoja apie grupę jaunų menininkų, J.Larsono versijoje bandančių išgyventi New York‘o didmiestyje.

„Rent“ tam tikra prasme yra autobiografinis darbas, į kurį J.Larson įtraukė nemažai savo, kaip „badaujančio menininko“, egzotiško gyvenimo elementų. Personažų charakteriai nepaprastai spalvingi ir išraiškingi, atspindintys šiandienos visuomenės diversifikuotumą, kuriantys netradicinį, bet labai žmogišką ir jautrų siužetą. Miuzikle į akis krinta begalinis miuziklo veikėjų noras gyventi, mylėti ir būti mylimiems, laimingiems (net jei ir paskutinę jiems likusią gyventi dieną), siekti pripažinimo ir lygių teisių, nekreipiant dėmesio į kelyje pasitaikančius sunkumus dėl socialinės padėties, atskirties, savo rasės ir visuomenės tolerancijos stokos.

Pirmą kartą muzikinio teatro istorijoje buvo pristatyti biseksualūs ir transseksualūs personažai.

„Rent“ buvo statytas kartai X, pabrėžiant jai aktualų komplikuotą individo santykį su visuomene, nepritarimą visuotinai priimtiems kanonams ir maištavimą prieš nusistovėjusią tvarką bei, žinoma, kova už savąjį „Aš“ ir vietą po saule. Miuzikle persipinantys charakteriai ir jų išgyvenamos gyvenimo peripetijos pateikia vienintelį problemų sprendimo būdą – gebėjimą šiame tamsiame liūne džiaugtis kūryba ir atrasti tikrąją meilę.

„Rent“ – vienas pirmųjų miuziklų, įnešęs kontraversiškų, anksčiau nutylimų bei nepatogių temų į tradiciškai konservatyvią mediją – muzikinį teatrą. Čia pirmą kartą muzikinio teatro istorijoje buvo pristatyti biseksualūs ir transseksualūs personažai. Daugelio kritikų nuomone, būtent miuziklo „Rent“ dėka stipriai išaugo muzikinio teatro populiarumas tarp jaunosios kartos žiūrovų.

Vilnius – lietuviškasis New York‘as?

Kuo miuziklas „Rent“ susijęs su Lietuva? Nereikia manyti, jog „Rent“ kalba Lietuvai neaktualia tema, liečia jai nebūdingas ar pernelyg tolimas temas. Visai nesvarbu, kur miuziklas apsistoja: Lietuvoje, JAV ar Čekijoje. Jis aktorių balsais, judesiais, mimikomis šneka visiems aktualiomis temomis, nes šiuolaikiškas pasaulis, leisdamas išlaikyti skirtybes, nenumaldomai verčia patirti ir tuos pačius dalykus. „Rent“ aplinka – tai ir daugiakultūrio, įvairialypio, meniško bei kūrybingo Vilniaus kasdienybė.

Vilnius nuo seno garsėjo savo etnokonfesiniu margumu ir neoficialiai buvo tituluojamas bene tolerantiškiausiu Europos miestu. Įdomu, jog nūdienoje dažnai kalbama, kad Lietuva sparčiai orientuojasi į Vakarus, modernėja, tampa atviresnė įvairioms pažiūroms.

Nepaneigsi, viskas labai greitai kinta, atrodo, į išskirtinai gerąją pusę. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad kadaise Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tolerantiškesnė, pažiūromis inovatyvesnė už daugelį tuometinių Europos monarchijų.

LDK, priešingai nei Prancūzijoje ar Ispanijoje, nevyko religiniai karai, o trečiuoju Lietuvos statutu galutinai įtvirtinta religijos laisvė. Apie skirtingų religijų sugyvenimą, kad ir ne visada sklandų, byloja daugybė Vilniuje stūksančių skirtingų religinių kultų pastatų. Čia savo verslus plėtojo bei tradicijas puoselėjo įvairios tautinės mažumos, kunigaikščiai teikė specialias privilegijas karaimams, totoriams. Miuziklas „Rent“ artimas kiekvienam Vilniaus gyventojui, nes jis kalba, kad gyventi viename mieste bei sutarti, kaip ir anksčiau, gali patys skirtingiausi individai, o istorija tik liudija, kad tai nėra utopija.

Vilniaus margumas besąlygiškai susijęs su jaunų žmonių imigracija į didmiestį. Dažnas jaunuolis keliauja studijuoti į senas tradicijas turinčias Vilniaus aukštąsias mokyklas, ne mažiau jaunus protus vilioja ir papildomų veiklų, profesinės srities darbų ir pramogų gausa. Miuziklas „Rent“ kalba apie jaunus žmones, palikusius didesnius ar mažesnius gimtuosius miestus, miestelius ir laimės ieškančius New York‘e. Jie nuolat sukasi veiklų, darbų rate, įsimyli, krečia beprotiškus dalykus ir džiaugiasi jaunyste.

Imigracija iš kaimo į miestą, gyventojų skaičiaus augimas veda prie dar vienos problemos, eskaluojamos miuzikle. „Rent“ kalba apie didmiestį, kuriame žmonės, įsisukę į niekada nesustojantį darbų ir veiklų ratą, dažnai nepastebi vieni kitų, neskiria laiko draugams, artimiesiems. Kiekvienas rūpinasi savo reikalais, stengdamasis atsiriboti nuo svetimų problemų, juk nuolat girdime, visiems užtenka savų, visi kažkur skuba, neranda laiko nuoširdžiam pokalbiui su bičiuliu.

„Rent“ ašimi tampa meilė ir draugystė, kuri skatina žmones susiburti, nebūti abejingais, padėti vieni kitiems, palaikyti sunkią akimirką bei dalintis asmeniniais džiaugsmais.

Tokia problema ir jos paprastas sprendimo būdas atsispindi miuzikle. „Rent“ ašimi tampa meilė ir draugystė, kuri skatina žmones susiburti, nebūti abejingais, padėti vieni kitiems, palaikyti sunkią akimirką bei dalintis asmeniniais džiaugsmais. Miuzikle atsispindi jaunų žmonių nuoširdžių jausmų galia, kuria persismelkęs visas jaunatviškas Vilnius!

Atrankos ne už kalnų

Jaunimo miuziklo teatras 2016 m. planuoja įgyvendinti miuziklo „Rent“ Lietuvoje pastatymo projektą. JMT sukviesta patyrusių užsienio kūrėjų komanda laukia talentingiausių bei charizmatiškiausių atlikėjų atrankoje jau š. m. gruodžio 3–6 d. Joje kviečiami dalyvauti 17–35 metų sceninę patirtį turintys, puikiai dainuojantys, šokantys ir vaidinantys aktoriai. Iš atrankoje dalyvaujančių kandidatų bus atrinkti geriausieji – aštuoni solistai bei aštuoni ansamblio aktoriai.

Taip pat Jaunimo miuziklo teatras numato sudaryti tobulėjimo galimybę jauniems esamiems bei būsimiems profesionaliems, kūrėjams – iš jų suformuoti patyrusių užsienio kūrėjų asistentų komandą. Tokiu būdu teatras siekia užtikrinti gerosios patyrusių užsienio kūrėjų patirties perdavimą jauniems Lietuvos menininkams, kas paskatintų juos kurti lietuviškus miuziklus ateityje ir, tokiu būdu, vystytis miuziklo kultūrai Lietuvoje.

Miuzikle – garsiausi miuziklo žanro specialistai

Miuziklą „Rent“ statyti Lietuvoje kviečiamas režisierius ir muzikinio teatro profesorius Georg Malvius (Vengrija/ Švedija), pastatęs 70 miuziklų, 60 pjesių, bei 20 operų. Semtis šokio meno subtilybių padės bei miuziklo judesį dėlios Stokholmo Baleto akademijos dėstytoja Adrienne Åbjörn (Švedija). Balsus lavins ir muzikinę miuziklo dalį kuruos vokalo specialistas, kompozitorius ir muzikos prodiuseris Derek Barnes (Didžioji Britanija).

Scenos apipavidalinimu bei kostiumais rūpinsis scenografė ir kostiumų dizainerė Ellen Cairns (Didžioji Britanija), savo rankomis papuošusi daugybės šalių scenas ir atlikėjus. Garso režisierius – Andreas Lönnquist (Suomija), šviesų dailininkas – Palle Palme (Švedija). Tarptautinis bendradarbiavimas ir dalinimasis gerąją patirtimi, šiuo atveju, tampa kertiniu akmeniu, galinčiu užtikrinti reikalingų dedamųjų atsiradimą šių unikalių kūrinių kūrime.

Miuziklo pastatymas planuojamas 2016 m. liepą–rugpjūtį, o premjerą Jaunimo miuziklo teatras numato pristatyti 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?