Lietuvos muzikos informacijos centras šiais metais mugėje dalyvavo jau 6-ąjį kartą. Ryškiame Lietuvos stende, kuriam dizainą sukūrė dizaineris Jurgis Griškevičius, mugės dalyviai galėjo rasti naujausius ir aktualiausius Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos leidinius, natas, gauti reikiamos informacijos apie šalyje vykstančius įvairių žanrų festivalius, koncertų sales bei didžiausias muzikos organizacijas.
Kartu su LMIC atstovėmis mugėje dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) pirmininkas Mykolas Natalevičius, Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) generalinės direktorės pavaduotoja Ieva Tamutytė bei visuomenės informavimo skyriaus viršininkas Julijus Grickevičius. Ne pirmus metus į šią mugę vykę Lietuvos muzikos profesionalai mielai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis po renginio.
Profesionalų susitikimo ir bendradarbiavimo pradžios vieta
LNF generalinės direktorės pavaduotoja Ieva Tamutytė yra įsitikinusi, kad Lietuvos kultūros darbuotojai žengia koja kojon su savo kolegomis iš užsienio. „Smagu, kad ore sklando panašios idėjos: tiek susitikdama užsienio kolegas „Classical:NEXT“ forume, tiek grįžusi namo ir dalyvaudama pirmajame Lietuvos festivalių atstovų susitikime girdėjau tą patį raktinį žodį – tinklaveika (angl. networking). Beveik visi renginių organizatoriai įžvelgia bendradarbiavimo teikiamą naudą ir prasmę. Tinklaveikos kūrime ir dalyvavime didžiulę prasmę mato ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, būdama ar tapdama renginių, reiškinių partnere, aktyviai reikšdamasi tarptautiniuose tinkluose – Europos festivalių asociacijoje, Šiaurės ir Baltijos šalių festivalių platformoje bei daugelyje kitų“, – sako I. Tamutytė.
Mugėje dalyvaujantys Lietuvos atstovai dirba ne tik savo tiesioginį darbą, bet ir atlieka kultūrinės diplomatijos funkcijas, leidžiančias ne tik pradėti bendradarbiavimą, bet ir plėsti savo kompetencijas. „Dalyvaudama susitikimuose su Belgijos, Nyderlandų, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir kitų šalių atstovais visada ne tik išsamiai pristatau savo atstovaujamą įstaigą ir bendradarbiavimo su ja galimybes bei gaires, tačiau ir atsakau į daug klausimų apskritai apie Lietuvos muzikinio gyvenimo aktualijas, atlikėjus, festivalius. Taip pat, šie susitikimai plečia akiratį, leidžia gimti naujiems projektams ir idėjoms, teikia galimybių pažinti daugiau skirtingų atlikėjų ir kūrėjų“, – apie savo veiklas „Classical:NEXT“ pasakoja I.Tamutytė.
Dalyvavimas „Classical:NEXT“ yra išties vertingas dėl vienoje vietoje sutelkiamo didelio dalyvių iš viso pasaulio skaičiaus. Nors nemažą lankytojų srauto dalį sudaro festivalių kontaktų medžiotojai, konkrečius tikslus turintiems profesionalams ši mugė gali padėti greitai suplanuoti darbus keliems metams į priekį. „Tai plataus profilio klasikinės muzikos mugė, kurios didžiausias pliusas – žmonių dirbančių klasikinės muzikos vadybos srityje gausa. Tai leidžia greitai aptarti įvairias problemas su plačiu spektru specialistų ir atrasti tinkamiausias bendradarbiavimo kryptis. Būtent partnerių iš kitų šalių paieška ir yra svarbiausias bei naudingiausias šios mugės aspektas“, – teigia LKS pirmininkas Mykolas Natalevičius.
„Mugėje susitikau su Estijos Kultūros ministerijos patarėja muzikos reikalams Madli-Liis Parts, su kuria buvo aptartas Baltijos šalių bendradarbiavimas šiuolaikinės muzikos sklaidos ir atlikimo srityje. Kitų metų Pasaulio naujosios muzikos dienose, vyksiančiose Taline, rengiamasi daryti bendrą Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos asociacijų atstovų forumą, kuriame būtų galima bendrai nuspręsti dėl konkrečių veiklų. Su Airijos muzikos informacijos centro direktore Evonne Ferguson aptartos kompozitorių ir atlikėjų mainų galimybės tarp Lietuvos ir Airijos, kurias nutarta įgyvendinti 2020 m. Įvairių šalių atstovams pristatyta Lietuvos kompozitorių sąjungos veikla, rezidencijų programa DAR, lietuvių kompozitorių kompaktinės plokštelės ir natos“, – pasakoja M. Natalevičius.
Mugėje taip aktyviai diskutuojama ir kasdienėmis muzikos profesionalams svarbiomis temomis. „Nieko nenustebinsiu sakydamas, kad „Classical:NEXT“ ieškoma atsakymų ir dalinamasi patirtimis apie visiems aktualius dalykus – kaip užauginti jaunąjį klausytoją, kaip aktualiai kalbėti apie muziką, kaip geriau pristatyti ir parduoti leidinius, rasti nišų koncertinei veiklai, kaip pritraukti rėmėjus, gauti finansavimą ir taip toliau“, – savo įspūdžiais dalinasi LNF visuomenės informavimo skyriaus viršininkas Julijus Grickevičius.
Klasikinės muzikos pasaulio ribos nyksta
Skaitmeninėmis koncertų salėmis ir kitomis interneto galimybėmis klasikinei muzikai besidomintis Julijus Grickevičius mugėje stengėsi gilinti savo žinias šioje sferoje. „Žvelgiant iš mano asmeninės perspektyvos – didelis dėmesys yra skiriamas muzikai elektroninėje erdvėje. Tai yra tendencija. Vis daugiau koncertų operatorių kuria alternatyvias koncertų erdves internete, teikia aukščiausios kokybės garso ir vaizdo įrašus, išeina už savo tradicinių sienų. Transliuoti ar netransliuoti yra visus be išimties kamuojantis klausimas. Taigi, kaip tai daryti, kaip nepasimesti duomenų valdyme, kam bus įdomi ši produkcija yra šios tendencijos potemės“.
J. Grickevičius taip pat pastebi ir Europos klasikinės muzikos rinkos ir paslaugų pokyčius. „Kita ryški tendencija – nišiškumas, siaurumas ir labai aiškios srovės išryškinimas. Remsiuosi savo srities pavyzdžiu – galbūt Lietuvoje nepakaktų rinkos apimties įsteigti reklamos agentūrą, dedikuotą tik klasikinei muzikai. Tačiau suprantant, kad Europa yra viena didelė rinka, tokia idėja turi galimybių išgyventi. Tai įrodė mugėje sutiktas ispanas Josepas Molina, kompanijos „Molina Visuals“ įkūrėjas, kuriantis vizualinį įvaizdį, rinkodaros sprendimus koncertų salėms, festivaliams visoje Europoje“. Galbūt tai galėtų būti dar viena inspiracija kūrybiškai stipriems Lietuvos atstovams?
Kur galime pasitempti?
„Lietuvos muzika ir atlikėjai užsieniečiams yra žinoma. Filharmonijos, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vilniaus, „Gaidos“ ir „Banchetto musicale“ festivalių vardai tikrai garsiai pasklidę, ryškiausi atlikėjai taip pat yra pažįstami, o populiariausi lietuviški vardai šiandien – Mirga (Gražinytė) ir Lukas (Geniušas). Džiugu, kad kompozitorių darbai taip pat „keliauja“ po pasaulio sales“, – savo asmeniniais pastebėjimais dalinasi I. Tamutytė, tačiau jos kolegos nebuvo tokie optimistiški.
„Atskirų kompozitorių leidinių reklama retai kada pasiekia reikalingą adresatą, todėl ateityje planuojame stiprinti bendradarbiavimą su atlikėjų kolektyvais bei eksportuoti jų programas į užsienio festivalius arba vykdyti mainus. Reikia telkti, remti atlikėjus, užsakinėti jiems naujus kūrinius ir skleisti lietuvių kūrybą užsienyje. Nuvažiavus į tokias muges kaip „Classical:NEXT“ eilinį kartą galime įsitikinti, jog kuriame puikią muziką. Trūksta tik sistemingesnės reklamos ir pateikimo“, – svarsto M. Natalevičius.
„Stebina, kad labai mažai Lietuvos atlikėjų renkasi kelionę į panašaus pobūdžio muges. Tačiau aišku ir kita – vien nuvykti nepakanka. Reikia gerai pasiruošti, planuoti susitikimus, investuoti laiko, pinigų ir energijos. „Music Lithuania“ stendas būtų salelė visiems norintiems“, - sako J. Grickevičius bei priduria: „Bet kuriuo atveju „Classical:NEXT“ – galingas ir visapusiškas įrankis, kurio pagrindinis privalumas yra kontaktai. O jie Roterdame – ištiestos rankos atstumu. Tereikia padaryti namų darbus“.
