Auksiniu balsu 2008 metais vokalistas buvo tituluotas ne veltui – jo artistiškai atliekamos ištraukos iš visų laikų populiariausių operų, miuziklų, operečių spinduliuoja turtingom emocijom ir geros energijos užtaisu bei šypsena stiprina susirinkusiųjų imunitetą. Klausytojų laukia pakili programa, žavinti vokalo magija, persmelkta Šv. Kristoforo orkestro veržlumu. Artėjant koncertui „Auksinis balsas 2008 – Liudas Mikalauskas“, pakalbinome muzikiniais vitaminais klausytojus vaišinsiantį solistą Liudą Mikalauską.
– Galbūt prisimenate savo pirmąjį koncertą? Kur ir kada jis įvyko?
– Mano pirmasis koncertas dabar man atrodo gana nuotaikingas, nors tuomet tikrai taip neatrodė. Vieno mokyklos renginio metu man teko atlikti dainą apie baltą gulbę. Prisimenu, kaip mama mane puošė juodomis kelnėmis ir gražiais baltais marškinėliais su juoda varlyte, kurios tuo metu labai nemėgau. Tačiau prieš pat pasirodymą mane apėmė tokia scenos baimė, jog negalėjau nė žingsnio žengti. Mano tuometinis ir ilgametis mokytojas Romualdas Eičas mane tiesiog išstūmė į sceną ir aš, kone griūdamas, atskriejau tiesiai į jos vidurį. Na, ką darysi, teko dainuoti. Kaip man sekėsi – tikrai neprisimenu, nes daugiau drebėjau nei dainavau.
– Kas pasikeitė Jūsų muzikiniame gyvenime, laimėjus Auksinio balso titulą LRT surengtame „Triumfo arkos“ konkurse 2008-aisiais?
– Pasikeitė labai daug. Nuo to projekto tiesiog prasidėjo mano dabartinė ir, žinoma, ateities karjera. Buvau trečio kurso studentas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete, tad reikėjo pradėti kokią nors konkrečią veiklą šioje srityje, o „Triumfo arka“ buvo puikus tramplynas prieš visą Lietuvą atskleisti savo meilę muzikai. Manau, kad tai pavyko padaryti. Iki šiol tuo dalinuosi su Lietuvos klausytojais ir iš jų sulaukiu tokių pat šiltų jausmų. Šis konkursas padėjo įsitvirtinti kone visuose Lietuvos muzikiniuose teatruose, susibendrauti su visais Lietuvos simfoniniais orkestrais ir parodyti daug įdomių programų klausytojams. Dabar esu tikrai labai užsiėmęs savo mylimoje srityje ir tuo patenkintas, nes galiu save realizuoti Lietuvoje, nereikia žvalgytis į užsienį.
– Kaip Jums sekasi bendradarbiauti su Šv. Kristoforo orkestru?
– Santykiai su šiuo nuostabiu orkestru yra labai šilti. Nuo pat draugystės pradžios jau turėjome keliolika koncertų, kurie visada ne tik mums, tačiau ir klausytojams, palikdavo nuotaikingus ir mielus prisiminimus. Muzikuodami su maestro Donatu Katkumi sukūrėme daug šmaikščių situacijų, kurios mums padeda dar labiau nuspalvinti bet kurį renginį. Nesvarbu, ar lietus lyja, ar perkūnija griaudžia, ar tamsa natas užkloja – šiais muzikantais visada gali pasitikėti. Tai pats patikimiausias ir nuoširdžiausias orkestras visoje Lietuvoje. Šio orkestro muzikantai yra labai lankstūs, sugeba puikiai improvizuoti net kuriant kokią nors netikėtą situaciją scenoje.
– Kokią programą rengiate lapkričio 29-osios vakarui?
– Muzikuojant įvairiose scenose su įvairiomis progomis, sukaupėme tikrai nemenką repertuarą, tad šiam koncertui atrinkome visus mums labiausiai patikusius kūrinius. Beje, didžiosios jų dalies Šv. Kotrynos bažnyčios klausytojai dar nėra girdėję mūsų atliekant. Viena programos dalis bus skirta Lietuvių kompozitorių kūrybai, kurią mes pirmą kartą atlikome Vytauto Mačernio atminimo vakare, o kita – šėtoniška operinė muzika bei daug kitų nuotaikingų miuziklo ir operečių arijų. Nuoširdžiai kviečiame visus pabūti kartu su mumis tikrai puikiame renginyje, nes mes taip pat tikimės nuotaikingai ir jaukiai praleisti vakarą bei sukurti tokią pačią atmosferą mūsų paklausyti susirinkusiems mieliems klausytojams.
Liudo Mikalausko ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas „Auksinis balsas 2008 – Liudas Mikalauskas“ vyks lapkričio 29 d., trečiadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).
