Ar jūs tikite likimu?
Vaidas: Tikime likimu, palikimu, išlikimu ir visais linkėjimais – ypač gerais.
Tada kaip aiškinate šį likimo pokštą, kad Aistė patyrė kojos traumą prieš pat trečiojo grupės gimtadienio koncertus?
Vaidas: Supratome, kad visgi likimas mums rodo, jog reikėtų tapti vaikinų grupe. Kai bandome aprėpti visą Lietuvos auditoriją, likimas beda pirštu mūsų grupės moteriai į kulną ir sako: „Šitaip yra negerai“. Todėl ateityje Aistė turi šansų, bet jai teks klijuotis ūsus ir barzdą.
Aistė: Iš tiesų aš per daug dirbau, todėl likimas man pasakė: „Dabar dirbsi puse kojos!“
Vaidas: Ji – kaip daugelis Lietuvos žmonių – bėgo per gyvenimą, o niekas nemėgsta, kai juos per juos bėga, ypač toks dalykas kaip gyvenimas. Todėl jis smogė jai atgal...
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Liūdni slibinai“ |
Aistės trauma apgaubta paslapties skraiste – vis dėlto gerbėjams smalsu, kas nutiko ir kiek ilgai ta koja gis?
Aistė: Vieną rytą atsikėliau ir išlipau iš lovos ne ta koja.
Vaidas: Kol kas šią traumą gaubia paslapties šydas. Tas pats likimas lėmė, kad ligoninėje, šviečiant koją, rentgeno aparatas sugedo ir mes vis dar laukiame tikrųjų rezultatų. Bet galime pasakyti, kad koja – kaip tokia – dar yra.
Aistė: Tiesa, kiek didesnė nei paprastai. Beje, aš įžvelgiu didelę simboliką – „Liūdnų slibinų“ gimtadienis trečias, o aš į jį ateisiu trimis kojomis...
Kodėl šiais metais gimtadienio šventimas beveik mėnesį vėluoja?
Dominykas: Šiemet gimtadienis kiek vėliau švenčiamas, nes ruduo šiek tiek vėluoja. Kai per daug šviesu, per daug saulės – ir taip smagu, kam tas gimtadienis! O likus kelioms dienoms iki Vėlinių, mes susimąstysime apie savo likimą, palikimą, amžių, išgyvenimus ir išlikimą...
Kaip vertinate savo įdirbį Lietuvos scenoje?
Vaidas: Iš tiesų mes padarėme viską, ką galėjome – dabar beliko tiktai dirbti savo malonumui. Anksčiau būdavo baisu, nerimas, ar padarysi gerai ir teisingai, o dabar mes jau žinome, kad viską darome gerai, profesionaliai, esame populiarūs, mus žmonės pasitinka išskėstomis rankomis – mums belieka tik prieiti prie jų ir juos apsikabinti.
Aistė: (Juokiasi)
Dominykas: Taip galvoja Vaidas, o aš manau, kad gyvenime kuo daugiau pasieki, tuo tavo noras eiti tolyn tik didėja. Kaip sako lietuvių liaudis, apetitas kyla bevalgant. Šioje grupėje aš matau dar daug nepadarytų darbų, neparašytų dainų...
Vaidas: ...ir daug nelūžusių kojų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Liūdni slibinai“ |
Kalbant apie neparašytas dainas, komentaruose gerbėjai skundžiasi, kad jiems trūksta naujų jūsų dainų ir albumų...
Dominykas: Mums džiugu, kad jums trūksta dainų ir albumų. Mums irgi trūksta.
Vaidas: Mes tikrai dirbame ta linkme, kiek leidžia metų laikas ir aplinkybės.
Dominykas: Gimtadienio proga klausytojus pradžiuginsime naujomis dainomis.
Vaidas: Ir atnaujintomis senomis. Yra labai gerų senų dainų, bet kartu norisi ir naujų – tai mes parašome senoms dainoms naujus žodžius. Per gimtadienio koncertą skambės kūrinys „Be tavęs 2“. Tikimės, kad, kaip ir žiūrėdami filmą „Šrekas 2“ ar „Ledynmetis 3“, mes vėl kartu su jumis patirsime tuos pačius, bet kartu ir naujus gražius jausmus.
Ar per šį laiką pelnytas populiarumas negadina jūsų tarpusavio santykių?
Vaidas: Šlovę ir populiarumą iš mūsų išgyvena tik Dominykas...
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Liūdni slibinai“ |
Tai gal kiti grupės nariai dėl to jaučia nuoskaudą?
Vaidas: Jaučia... Tikrai jaučia. Nuoskauda yra dėl pavydo, todėl mes visomis išgalėmis bandome patraukti į save dėmesį – kas koją susilaužo, kas naują dainą parašo... Visokių niuansų yra, tik nesinorėtų skalbti skalbinių viešai...
Galbūt dėl Dominyko dalyvavimo projekte „Šok su manimi“ choreografiškai patobulės ir jūsų grupė?
Aistė: Aš į šitą klausimą neatsakysiu... (Paglosto ramentus)
Vaidas: Manau, kad kiek Dominykas uždirbo, tiek Aistė pradirbo, todėl bendras rezultatas didelio pokyčio nepadarys.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Liūdni slibinai“ |
Prieš dvejus metus sakėte, kad jūsų misija – virkdyti tautą. Ar ji nepasikeitė?
Vaidas: Kryptis išliko ta pati – mes vis dar kreipiamės į tautą, nes daugiau nėra į ką kreiptis. Gali kreiptis į medį, į akmenį – bet tik patarimo. Jiems tavo pagalbos nereikia.
Per paskutinius metus jums teko koncertuoti ne tik savo koncertuose, bet ir dalyvauti įvairiuose festivaliuose, kur publika susirenka ne tik dėl jūsų. Kaip jums atrodo, ar visi žiūrovai supranta jūsų liūdesį ir humorą?
Vaidas. Yra žmonių, kurie nesupranta, yra tokių, kuriems tai nepriimtina, bet mes dėl to nepykstame. Ne visi mėgsta bulves – kad ir kokia puiki lietuviška daržovė būtų, bet tai nereiškia, kad jų Lietuvai nereikia. Džiaugiamės, kad kol kas jaučiamės reikalingesni nei nereikalingesni.
Dominykas: Manau, kad mes šiek tiek daugiau padedame Lietuvai, negu kenkiame.
Vaidas: O tai yra gėrio apibrėžimas.
Šių metų gimtadienio koncertuose skelbsite „didžiosios depresijos kulminaciją“. O jūs patys esate išgyvenę depresiją?
Vaidas: Oi, labai dažnai – praktiškai kas sezoną išgyvename.
Dominykas: Svarbiausia jos neneigti.
Vaidas. Taip, ją reikia priimti kaip kitus šeimos narius – tada ji ne taip skaudžiai kandžiojasi.
Bet ar nekyla grėsmė pradėti ja mėgautis?
Vaidas: Argi sarmata mėgautis artimaisiais?..
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Liūdni slibinai“ |
