Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje maestro Gintaras Rinkevičius prisiminė pačią orkestro pradžią ir dėkojo trims tuometiniams ministrams – Aukštojo ir specialiojo viduriniojo mokslo ministrui Henrikui Zabuliui, Kultūros ministrui Jonui Bieliniui ir finansų ministrui Romualdui Sikorskiui.
„Šie ministrai buvo tikri muzikos mylėtojai. <...> Mums pasisekė laiku „paspausti“ ir atsirasti laiku bei vietoje, kad susikurtų Jaunimo simfoninis orkestras“, – pasakojo G.Rinkevičius.
Pasak jo, į orkestrą iš maždaug pusantro šimto kandidatų buvo atrinkti 45 muzikantai, didžiąją dalį jų sudarė muzikos akademijos studentai.
„Pirma repeticija buvo be galo jaudinanti. Ir aš ją prisiminsiu visą savo gyvenimą. Ji gal buvo truputį egzaltuota, nes truko tik 25 minutes – mes net nesugrojome visos Bethoveno 5-osios simfonijos. Bet tik pradėjom groti, ir aš mačiau veidus tų žmonių, kurie atėjo čia ne šiaip sau. Buvo tokių, kurie išėjo iš filharmonijos, kurie išėjo iš Kauno muzikinio teatro, buvo studentų... Visi muzikantai myli muziką, o jauni muzikantai ypač myli muziką. <...> Ir tai buvo akivaizdu repeticijoj. Paskui visko buvo ir visaip, bet taip, kaip aš myliu muziką, taip stengiuosi, kad LVSO muzikantai atiduotų sąžiningai muzikai tai, ką gali“, – prisiminimais dalijosi maestro.
Prieš trisdešimtmetį pirmajame LVSO koncerte dainavęs operos solistas Vladimiras Prudnikovas sakė, jog orkestras atsirado ekonomiškai ir politiškai sudėtingu metu, tačiau dėka G.Rinkevičiaus talento ir stiprybės buvo mestas iššūkis tuometei visuomenei bei politiniams veikėjams ir suburtas naujas kolektyvas.
Drauge su V.Prudnikovu pirmajame koncerte dalyvavo ir operos solistė Irena Milkevičiūtė. Ji spaudos konferencijoje teigė: „Šis orkestras man labai brangus. Esu nežmoniškai laiminga, kad galėjau su šiuo orkestru kartu žygiuoti.“
Orkestro koncertmeisteris Zbignevas Levickis, su LVSO esantis nuo jo įkūrimo pradžios, teigė, jog lengva buvo ne visada – būta ir sunkesnių laikotarpių: „Atsimenu tuos laikus, kai tik susibūrėm, repetuodavom ir kaip sunkiai mums tada sekėsi. <...> Bet aš labai džiaugiuosi, kad orkestras gyvuoja ir tobulėja“, – sakė Z.Levickis ir pridūrė, jog dėl to dėkoti, matyt, verta maestro. Ir nors, anot jo, netrūksta anekdotų apie dirigentų ir orkestrų priešpriešas, LVSO jie netaikytini, nes muzikantai su maestro sugyvena draugiškai.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs operos solistas Edgaras Montvidas džiaugėsi, kad bendradarbiavimas su LVSO tęsiasi nuo jo karjeros pradžios: „Labai džiaugiuosi, kad turiu tokį orkestrą, kad galiu atvykęs į Lietuvą pasiūlyti kažkokių idėjų, kūrinių, kuriuos noriu išbandyti, o maestro, būdamas labai lankstus menininkas, visada sutinka eksperimentuoti, ir tai jaunam atlikėjui yra labai didelė prabanga.“
Panašiais įspūdžiai dalijosi ir pianistas Lukas Geniušas, pirmą kartą su šiuo orkestru grojęs būdamas vos penkiolikos metų – jis neslėpė, kad LVSO jam padaręs didelę įtaką.
„Išmokau groti kaip solistas su orkestru būtent čia, su šiuo orkestru, Kongresų rūmuose. Turėjau privalumą sugroti tokį repertuarą, kokių mano amžiaus solistai didžiąja dalimi [sugroti] neturi galimybių. Visada būsiu už tai dėkingas“, – kalbėjo L.Geniušas.
Jubiliejiniai orkestro gimtadienio koncertai įvyks vasario 1 ir 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose.
