Jau netrukus „Dreaming“ tampa neoficialiu Islandijos himnu, mat būtent šis kūrinys yra pirmasis, suskambantis „Icelandic Airways“ lėktuvuose šiems nusileidus Reikjavike, o duetu pradeda domėtis įvairios leidybinės kompanijos už šalies ribų. 2011-ųjų metų pradžioje „Felbderg“ pasirašo sutartį su Airijos „Smalltown Records“, kuris išleidžia debiutinį dueto diską Jungtinės Karalystės, o tuo pačiu ir viso senojo žemyno rinkai. Taip grupė tampa vis labiau žinoma ir, be jokios abejonės, mylima...
Lyrišką, kokybišką ir labai mielą ausiai pop/dream pop muziką kuriančios grupės idėjinį vadą Einarą Tönsbergą užklupau dirbantį prie naujų jo ir Rosos dainų, kurios bus įtrauktos į dar šiemet pasirodysiantį antrą „Feldberg“ studijinį albumą. Dar kartą pagrindęs „nuoširdžių ir mielų islandų“ mitą, muzikantas su manoMUZIKOS.lt skaitytojais mielai sutiko pasidalinti mintimis apie savo šalį, muziką, polėkį ir nepabijojo pademonstruoti savo istorinių žinių, susijusių su... Lietuva.
– Sveikas gyvas, Einarai, kaip laikaisi?
– Puikiai. Esu studijoje (Reikjavike). Bandau užbaigti du naujus ateinančio albumo kūrinius. Visada smagu sukurti, įrašyti ir sudėlioti taškus ant naujos muzikos „i” (juokiasi).
– Puikios žinios. Gal gali pasakyti kada pasirodys naujas „Feldberg“ albumas?
– Ketiname albumo įrašus užbaigti birželį. Tada jau viskas priklausys nuo mūsų leidėjų. Tikiuosi, kad rudens pradžioje albumas bus padėtas muzikos parduotuvėse tiek Islandijoje, tiek ir Didžiojoje Britanijoje.
– Pasirašėte sutartį su airių leidybine kompanija „Smalltown Records“, kuri jūsų debiutinį albumą „Don’t Be A Stranger“ Jungtinėje Karalystėje išleido praėjus dviem metams (t.y. 2011 m. vasarą) nuo jo oficialios pasirodymo datos jūsų gimtinėje. Ar nebuvo nuobodu tiek laiko dainuoti tas pačias dainas?
– Logikos klausime yra (juokiasi). Tačiau tai ir yra faktas, įrodantis dėl ko man taip patinka nauja muzika (juokiasi). Kita vertus, jeigu žmonėms tos dainos patinka ir jie jų tikisi, manau, kad nėra nieko blogo, jeigu jas dainuojame vėl ir vėl...
– Kurią „Feldberg“ dainą labiausiai pamilo Jungtinės Karalystės gyventojai?
– „You And Me“ ir, žinoma, „Dreaming“.
– Vasarą leidotės į pirmą rimtą Europinį turą. Kaip sekėsi?
– Buvo puiku. Koncertavome Vokietijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Ko gero pats geriausias koncertas įvyko Paryžiuje, mat tame pačiame renginyje pasirodė dar kelios islandų grupės. Kartu pristatėme savo šalies muziką.
– Ar sunku būti muzikantu Islandijoje? Juk ši šalis – unikalus fenomenas. Pas jus gyvena viso labo trys šimtai tūkstančių gyventojų, o pasauliui pristatėte tiek daug geros muzikos...
– Žinai, islandai turi tokią nerašytą taisyklę... Mūsų šalyje labai ilgos žiemos, vėjuotos dienos ir tamsios naktys... todėl dar mokyklose besimokantys vaikai turi sugalvoti kaip praleisti savo laisvą laiką. Taip išeina, kad negalėdami žaisti lauke jie susirenka ir tiesiog muzikuoja kartu, „pagimdo“ naujas grupes. Beje, yra visiškai normalu, kad mūsų Islandijoje tas pats asmuo groja net keliuose skirtinguose kolektyvuose.
– Kaip ir tu?
– Matau, kad puikiai viską žinai apie mane (juokiasi). Taip, kaip ir aš.
– Ar ketini išleisti kažką naujo su „Eberg“ (solinio Einaro projekto pavadinimas – aut. past.)?
– Žinoma. „Eberg“ taip pat nuolat juda pirmyn. Netrukus Islandijoje pasirodys naujas šio mano projekto EP.
– Na, o jei paprašyčiau palyginti šiuos du projektus ir įvertinti jų svarbą tau, kaip kūrėjui. Kuri būtų svarbesnė?
– Sunku atsakyti. Tiek „Eberg“, tiek ir „Feldberg“ yra dvi neatskiriamos mano dalys. Tai tarsi du skirtingi vaikai, kuriuos abu vienodai myliu. „Feldberg“ – labiau komercinis projektas, prie kurio dirba nemažai žmonių. Su juo, kaip žinai, mums pavyksta išlįsti ir iš už Islandijos sienų. Tuo tarpu „Eberg“ – daugiau eksperimentinis darinys, kuris man taip pat labai rūpi.
– Galiu atvirai prisipažinti: klausiausi tiek „Feldberg“, tiek „Eberg“ ir bandžiau jas palyginti. Nepavyko. „Eberg“ tikrai turi tą specifinį islandiško muzikinio tapatumo prieskonį. Tuo tarpu „Feldberg“, bent jau mano akimis, linksta skandi-pop muzikos link.
– Esi visiškai teisus. „Feldberg“ turi ne islandiškos, o skandinaviškos muzikos prieskonį, „atkeliavusį“ į mūsų muziką iš Švedijos ir Norvegijos. Kai tik nusprendėme imtis „Feldberg“ veiklos, klausėmės „Cardigans“. Todėl nepaisant to, kad norėjome būti absoliučiai unikalūs, tikrai negalime paneigti, kad ta grupė mums padarė nemažą įtaką.
– Kol kas nesate ypatingai populiarūs Lietuvoje. Tačiau, jei paprašyčiau tavęs trumpai pristatyti savo grupę, kokia būtų ta prezentacija?
– ...Na ir paklausei (galvoja ir juokiasi)... Sakyčiau, kad „Feldberg“ – tai šiek tiek susukta šampaninė pop muzika.
– Tai yra pirmas toks „Feldberg“ muzikos apibūdinimas, kurį esu girdėjęs. Rimtai. Muzikos kritikai ir žinovai jūsų grojamą stilių apibūdina labai įvairiai – nuo dream pop ir pop rock iki skandipop, tačiau niekas nesakė, kad tai – „susukta šampaninė pop muzika“.
– Iš tiesų mūsų muzika turi galybę apibūdinimų. Kai kuriems žmonėms apskritai nesvarbi stilistika. Jie tiesiog vadovaujasi „patinka/nepatinka“ kriterijumi. Beje, o kaip tu apibūdintum „Feldberg“ muziką?
– O dabar tu prigavai mane...
– (juokiasi)
– Tiesą sakant, vieningo apibrėžimo rasti negalėčiau. Sakyčiau, kad tai gražus pop roko ir dream pop mišinys, pagardintas skandinaviškos pop muzikos prieskoniu.
– Skamba gerai. Tai – gan tikslus mūsų muzikos apibūdinimas.
– O kas yra tavo mėgstamiausi atlikėjai?
– Vaikystėje buvau apsėstas „Depeche Mode“. Juos tiesiog dievinau. Jie ir dabar yra mano idealai.
– Papasakok apie savo ateities planus. Minėjai apie šiemet pasirodysiantį albumą. Gal jau žinai ką darysi po to?
– Norėčiau leistis į koncertinį turą ir reklamuoti naują diską. Tačiau kol kas stengiuosi susikoncentruoti į naujo albumo dainas ir negalvoti apie pašalinius dalykus. Noriu, kad mūsų naujas įrašas būtų kaip įmanoma geresnis. Bet koncertuoti būtų smagu... Norėčiau apvažiuoti Europą ir užsukti į Lietuvą. Beje, kažkada vienas mano geras bičiulis parodė vieno Lietuvos miestelio nuotrauką. Nepyk, bet tikrai neatsimenu miesto pavadinimo. Vaizdas buvo nuostabus. Todėl tikrai labai norėčiau apsilankyti jūsų šalyje ir ne tik surengti koncertą, bet ir ją pamatyti.
– Beje, ar žinai, kad lietuviai jaučia sentimentus Islandijai?
– Ne. Nejaugi?
– Tikrai taip. Beveik prieš 22 metus mes tapome nepriklausomi... (Einaras mane nutraukia ir greitakalbe išpyškina).
– Taip taip, jūs išsivadavote iš sovietų sąjungos, o mes buvome pirma valstybė, kuri pripažino jūsų nepriklausomą šalį.
– Oho... Tavo istorinės žinios tikrai puikios.
– (juokiasi) Šiek tiek domiuosi istorija. Tačiau, jei atvirai, labai didžiuojuosi, kad mano šalis buvo pirmoji, pripažinusi tavo šalį.
– Mes irgi labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad jūs buvote tie pirmieji, kurie padėjo mums pralaužti istorinius ledus. Ačiū tau už smagų pokalbį.
