Net šešerius metus brandintą antrą studijinį albumą „Rivers And Homes“ rugsėjo pradžioje išleidęs J.Viewz, nenusileidžia panašią muziką grojantiems ir šiemet savo naujus diskus pristačiusiems „Toro Y Moi“, „Active Child“ ar „Neon Indian“. Priešingai, savo muzikoje supynęs ne tik chill wave, electro ar bedroom pop stilių muziką, J.Viewz siela Jonathanas Daganas sako, kad jo kūryboje galima išgirsti ir Philo Collinso, ir „INXS“, ir kitų panašaus kalibro atlikėjų.
„Remiksavęs“ Moby, Nina Simone, „Pink Floyd“ ir kitų puikiai pasauliui pažįstamų atlikėjų kūrinius, Daganas atvirauja: „Šiuo metu mano tikrasis kūdikis yra J.Viewz. Viskas, ką aš darau, yra J.Viewz. Tai – mano dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Tai mano ir kaip kūrėjo, ir kaip prodiuserio svajonė“.
„Noriu kurti tik tai, kas yra iš tiesų tikra. O tikra yra tai, kas nuoširdu. Būtent tai yra priežastis, dėl kurios nuoširdumo suplanuoti neįmanoma“, – tai žodžiai, kuriuos ištaria Jonathanas pokalbio metu, paprašytas pakomentuoti savo grojamą muziką. Ši frazė puikiai tiktų apibūdinant ne tik J.Viewz kūrybą, bet ir patį Daganą, kuris pasirodė itin paprastas ir labai nuoširdus žmogus.
Izraelyje gimęs, dabar Niujorke gyvenantis Jonathanas muzikos portalui manoMUZIKAI.lt skyrė visą valandą. Taigi, viskas prasidėjo tada, kai Marijos Žemės laikrodžiai išmušė 11 valandą vakaro. Čia ganėtinai stipriai lijo, o ten – Niujorke, centriniam laikrodžiui išmušus 3 valandą dienos, skaisčiai švietė rudeniška saulė ir krito pirmieji pageltę medžių lapai.
– Sveikas Jonathanai, kaip laikaisi?
– Sveikas. Laikausi puikiai. Niujorke saulėta diena, todėl skųstis tikrai negaliu.
– Papasakok, kaip praleidai formalią kalendorinę vasarą?
– Mano vasara... (mąsto). Žinai, jaučiuosi taip, lyg jos nė nebūtų buvę. Baigiau įrašinėti albumą ir labai tikėjausi, kad galėsiu kuriam laikui nuo visko pabėgti. Tačiau atsirado galybė koncertų, tad atėjus rudeniui supratau, kad vasara praėjo nepastebėta, o visi darbai dar tik prasideda.
 |
| Shelly Carmel nuotr./Projekto J.Viewz sumanytojas ir lyderis Jonathanas Daganas |
– Pradėkime viską nuo pradžių. Kadangi Lietuvoje J.Viewz nėra ypatingai gerai žinomas vardas, papasakok nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei suburti grupę?
– Viskas prasidėjo seniai. Turėjau grupę „Violet Vision“, kurioje kartu su bičiuliu grojome elektroninę muziką. Išleidome du albumus, o po antrojo supratau, kad man reikia šiek tiek atokvėpio....laisvės. Turėjome sutartį su įrašų kompaniją, kuri po antro mūsų disko pasirodymo sėdėjo ir laukė (taip atsitinka su visomis įrašų kompanijomis vos išleidus albumus – jos sėdi, laukia ir stebi pardavimų rezultatus).
Ilsėjausi nuo „Violet Vision“ ir pradėjau kurti vienas... Tada supratau labai keistą dalyką: man reikėjo poilsio nuo muzikos tam, kad toliau kurčiau muziką. Tokia buvo J.Viewz pradžia. Sunku J.Viewz vadinti tiesiog grupe. Tai labiau projektas nei grupė. Dirbu su galybę žmonių. Praktiškai kiekviena albume skambanti daina yra įrašyta su skirtingais atlikėjais.
Puikiai atsimenu tą akimirką, kai išvažiavau pailsėti į Ispaniją. Sėdėdamas viename Barselonos bare sulaukiau netikėto skambučio iš įrašų kompanijos. Jie iš kažkur buvo gavę J.Viewz dainos „Room For Me Room For Sweets“ demo įrašą ir paklausė, ar galėtų jį įtraukti į chillouto rinkinį, kuriame greta mano dainos turėjo atsirasti Sinead O’Connor, „Massive Attack“, „Air“ ir kitų nerealių grupių kūriniai. Aš, žinoma, sutikau (juokiasi).
Po to panašių skambučių vis daugėjo. Pradėjau suvokti, kad turėti tik nešiojamą kompiuterį jau buvo negana. Paskambinau keliems pažįstamiems ir pasakiau: „gal norite groti gyvai“? Jie sutiko ir taip atsirado gyvas J.Viewz sąstatas.
– Klausantis ką tik išleisto J.Viewz albumo „Rivers And Homes“ galima išgirsti tiek seną gerą 80-ųjų pop muziką, tiek naują chill wave bei bedroom pop stilių skambesį. Kas vis dėlto darė šiam albumui didžiausią įtaką?
– Aš dievinu muziką. Visada noriu klausytis jos labai daug. Ypač dirbdamas. Tačiau to padaryti negaliu, nes mano darbas – tai muzikos kūrimas. Todėl atsakyti yra pakankamai sunku.
Sėdėdamas bare galiu išgirsti lyriškąjį Rufus Wainwright, o išėjęs į gatvę – kažką visiškai priešingo. Prieš kelias dienas buvau „Flying Lotus“ koncerte, o kitą dieną apskritai neišgirdau nieko naujo.
Tad galiu pasakyti tiek, kad vieną dieną išgirdęs net ir didžiausią stebuklą, kitą dieną galiu jį tiesiog pamiršti, todėl manau, kad rimtos įtakos man nepadarė niekas. Tiesa, galiu papasakoti gan įdomų faktą. Prieš įrašinėdamas albumą gavau iš draugų dovaną – audio kasečių grotuvą. Klausiausi ir galvojau, kiek visgi daug kažkada kasetės reiškė muzikiniame pasaulyje... Ir nusprendžiau panaudoti tą grotuvą.
Todėl kad ir kaip pasirodytų keista, tačiau visų pirma „Rivers And Homes“ aš rašiau į kasetę, o po to iš kasetės jį grąžinau atgal į kompiuterį.
– Kodėl?
– Nežinau (juokiasi). Kasečių grotuvas man priminė vaikystę, todėl tai buvo savotiškų sentimentų išsiliejimas kūrybinėje erdvėje. Pajutau, kad tai, ko klausiausi anksčiau ir tai, kas anuomet mane žavėjo, šiame albume (kūrybinėje jo išraiškoje) tiesiog pozityviai sprogo. Jame iš tiesų galima atrasti sąlyčio taškų su Philu Collinsu ar „INXS“. Tai buvo mano mėgstama vaikystės muzika.
– Ar pats, kaip kūrėjas, esi patenkintas savo albumu?
– Pirmasis J.Viewz albumas buvo išleistas 2005-aisiais. Nuo to laiko iki „Rivers And Homes“ praėjo šešeri metai. Nesu suinteresuotas muzikos kiekybe, tad per tuos šešerius metus įrašiau nemažai dainų, tačiau dauguma jų manęs netenkino, todėl neketinau išleisti pilno disko tol, kol nebūsiu visiškai patenkintas viskuo, kas jame bus. Todėl į tavo klausimą galiu atsakyti paprastai: esu tikrai patenkintas „Rivers And Homes“ (juokiasi).
Jei atvirai, man būna labai apmaudu kai klausytojai išleidžia pinigus pirkdami grupės albumą, kuriame yra vos viena gera daina. Tai – neteisinga.
– Paprastai to klausiame visų savo pašnekovų, todėl paklausiu ir Tavęs. Ar yra dalykų, kurie tave muzikos versle liūdina?
– (mąsto) Ne. Aš tikrai laimingas dėl visos muzikos industrijos ir manau, kad pasaulyje šiuo klausimu yra įvykęs stebuklas.
– O kaip su piratavimu?
– Tiesą sakant aš tikrai nesu didelis piratavimo priešininkas. Gyvename amžiuje, kai vieno mygtuko paspaudimu galime pasiekti tiek žmonių, kiek geriausiais savo laikais, po ilgo darbo studijoje ir viešumoje pasiekdavo „The Beatles“ ar Elvis.
Nuostabu žinoti, kad pasaulyje yra galybė muzikos ir ta muzika yra nemokama. Šis faktas leidžia džiaugtis. Nereikia nei pirkti, nei siųstis muzikos tam, kad ją turėtum. Aš sutinku, kad mokėti už koncertą yra normalu, tačiau mokėti už sukurtą muziką...? Nežinau...
Žinau vieną vienintelį faktą, kad pas jus yra labai daug karštų merginų.
– Bet juk grupės ir atlikėjai praleidžia metus įrašinėdami savo albumus, išnaudodami savo kūrybinį potencialą, sukišdami savo laisvą laiką. Ir visa tai jie daro tam, kad kažkas, įsijungęs failų dalinimosi programą, nelegaliai parsisiųstumėme jo įrašą?
– Na taip, tu teisus. Tačiau tokiu atveju albumo pirkimą reikėtų suprasti ne kaip pelno gavimą, o kaip savotišką paramą. Aš, žinodamas, kad mano albumą (nesvarbu kokiame pavidale) perka žmogus, suvokiu tai kaip savotišką padėką ar paramą. Jei jis perka, vadinasi jam patinka mano muzika. O tai tarsi savotiška paskata eiti į priekį ir toliau daryti tai, ką pradėjau. Bet vėlgi, šiandien, kaip jau ir sakiau, mes turime pasirinkimo laisvę ir tai yra labai svarbu.
Staiga Jonathanas susimąsto ir su pagyvėjimu šūkteli: Beje, sugalvojau atsakymą į tavo klausimą apie muzikos industriją! Aš nesu nusivylęs muzikos industrija dėl to, kad jei dabar būtų ankstyvieji 90-ieji ir tu gyventum Amerikos vidury bei mokytumeisi koledže, o tavo visi kursiokai klausytų „Metallicos“ – tu irgi būtum priverstas klausytis „Metallicos“ vien dėl to, kad neturėdamas interneto tu negalėtum atrasti kažko, kas tau yra arčiau širdies.
– Ar žinai ką nors apie Lietuvą?
– Neeeee.... nedaug. Žinau vieną vienintelį faktą, kad pas jus yra labai daug karštų merginų (juokiasi).
– Tuomet pasakyk ką nors tiek Lietuvos merginoms, tiek ir visiems likusiems, kurie čia klausosi J.Viewz.
– Būsiu paprastas, bet nuoširdus: ačiū, kad klausotės. Tai nuostabu, nes gyvenu savo svajonėje. Gyvenu dėl to, kad šalia yra žmonių, kurie klausosi mano muzikos.
– Ačiū už pokalbį.
– Ačiū tau.
