Gruodžio 2 d. kompozitoriui Martynui Bialobžeskiui įteiktas didžiausio kino festivalio Baltijos šalyse apdovanojimas už geriausią muziką kino filmui. Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ tarptautinė filmų vertinimo komisija jį apdovanojo už įtaigų minimalistinį garso takelį, padėjusį sukurti filmo atmosferą ir ją pajausti žiūrovui. „Garso takelis čia yra kaip filmo oda“, – vienas iš įvertinimų, atmintyje įstrigusių kompozitoriui, sukūrusiam garsą estų režisieriaus Sulevo Keeduso dramai „Žudikė. Mergaitė. Šešėlis“.
„Apdovanojimas tikrai labai netikėtas, nes dar prieš savaitę buvau nuvykęs į filmo premjerą tame pačiame Talino kino festivalyje, o jau po savaitės sulaukiau atkaklaus festivalio kvietimo atvykti į apdovanojimų ceremoniją“, – pasakojo svarbiausio kasmetinio kino industrijos renginio Estijoje pripažinimą pelnęs kompozitorius Martynas Bialobžeskis.
Filmo struktūrą sudaro trys novelės, kuriose veiksmas vyksta skirtingose epochose. Jose atskleidžiama moters vieta ir pasirinkimo laisvės situacijos estiškoje visuomenėje. „Vienuose filmuose yra į ką žiūrėti, bet nėra apie ką pamąstyti ir atvirkščiai, kituose – žiūrėti nėra į ką, bet jie sukelia daug apmąstymų. Šiame filme pamatyti galima labai daug ir... apmąstyti taip pat“, – teigia estų kino kritikas Tiitas Tuumalu.
Į A klasės Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ oficialią konkursinę programą atrinktas filmas „Žudikė. Mergaitė. Šešėlis“ yra bendra estų ir lietuvių koprodukcija, kurios kūrybinėje komandoje dirbo prodiuserė Rasa Miškinytė (nepriklausoma kino gamybos kompanija „Era Film“), kompozitorius Martynas Bialobžeskis ir garso režisierius Saulius Urbanavičius.
„Pats filmas labai atmosferiškas, tad ir garso takelį pavadinčiau daugiau atmosfera, nei muzika, kadangi išbaigta muzikos kompozicija pirmą kartą suskamba tik pasirodžius titrams“, – teigia kompozitorius, pabrėžiantis ryškų garso režisieriaus indėlį į garso takelio skambesį.
„Bet koks apdovanojimas yra svarbus įvykis, nes pozityvus įvertinimas įkvepia, suteikia ryškų postūmį, padeda įsivertinti save kaip kūrėją. Smagu ir tai, kad pirmą kartą pabandžius dirbti vaidybinio filmo žanre – prieš tai esu rašęs muziką tik dokumentiniams filmams – iš karto buvau pastebėtas ir įvertintas“, – džiaugėsi Martynas Bialobžeskis.
