Lapkričio 26 d. artistas paprašė savo artimųjų pagalbos, nes būdamas namuose Maskvoje pasijuto prastai. Netrukus jis prarado sąmonę. Į ligoninę A.Gradskis buvo paguldytas įtariant insultą. Reanimacijoje jis praleido dvi paras, bet taip ir neatsigavo. Pirminė mirties priežastis – galvos smegenų infarktas. Jo sveikata buvo smarkiai pablogėjusi po to, kai jis rugsėjį susirgo COVID-19.
A.Gradskis gimė 1949 m. lapkričio 3 d. Maskvoje jis mokėsi akademinio dainavimo, tačiau laikomas vienu ir rusų roko tėvų. A.Gradskis įkūrė vienas pirmųjų rusų roko grupių – „Slaviani“ ir „Skomorochi“.
A.Gradskis ne tik aktyviai muzikavo, dalyvavo organizuojant muzikos festivalius, bet ir vedė televizijos bei radijo laidas. Savo autorinėje radijo laidoje „Hit parad Aleksandra Gradskovo“ jis klausytojus pirmą kartą supažindino su Jurijaus Ševčuko, Viktoro Cojaus ir kitų vėliau Rusijos roko grandais tapusių muzikantų kūryba.
Aštuntajame dešimtmetyje A.Gradskis pradėjo rašyti muziką kino filmams. Jo muzika ir atliekami kūriniai skamba daugiau nei trisdešimtyje vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų.
1976 m. A.Gradskis įrašė kompozitorės Aleksandros Pachmutovos ir poeto Nikolajaus Dobronravovo kūrinį „Kak molody my byli“ (Kokie jauni mes buvome). Ši daina A.Gradskį išgarsino visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje ir iki šiol yra vienas gražiausių jo atliekamų kūrinių.
Iš viso A.Gradskio diskografijoje – daugiau nei trisdešimt plokštelių. Viena populiariausių tapo roko opera „Stadion“ (Stadionas), kurioje dalyvavo ir kitos rusų estrados ir roko žvaigždės – Ala Pugačiova, Josifas Kobzonas, Andrejus Mironovas, Andrejus Makarevičius ir kiti.
Nuo 2012 A.Gradskis buvo vienas iš populiaraus televizijos muzikos talentų šou „Golos“ (Balsas) vedėjų bei mokytojų.
Nuo 2014 m. A.Gradskis Maskvoje taip pat atidarė savo muzikinį teatrą, kurio trupę daugiausia sudarė jo mokiniai iš šou „Golos“.