Miuziklas yra kuriamas bendradarbiaujant dviems šios srities profesionalams – režisieriui George’ui Malviusui bei muzikos vadovui Derekui Barnesui. Iš Vengrijos ir Švedijos kilęs muzikos profesorius George’as Malviusas per savo karjerą režisavo 60 pjesių, 20 operų ir daugiau nei 80 miuziklų visame pasaulyje, yra pelnęs net 13 tarptautinių apdovanojimų už nuopelnus teatro menui. Su juo dirbantis Derekas Barnesas – muzikos prodiuseris, kompozitorius, vokalo specialistas ir profesorius iš Didžiosios Britanijos, Vilniaus kolegijoje kasmet organizuojantis muzikinio teatro atlikėjų meistriškumo dirbtuves.
Su jais kalbamės apie Lietuvoje statomą miuziklą „Rent“, jame vaidmenis atliksiančius lietuvių atlikėjus bei šiuolaikinių miuziklų tendencijas.
– Kaip ir kodėl susidomėjote muzikiniu teatru?
Derekas Barnesas: Į miuziklo sceną atėjau iš klasikinės muzikos pasaulio. Pirmoji mano meilė buvo opera, ja susižavėjau dar būdamas paauglys, operos teatre prasidėjo mano karjera.
Kai dirigavau „Figaro vedybas“ Nyderlanduose, sulaukiau pasiūlymo diriguoti Londone statomą miuziklą „Carmen Jones“. Nors miuziklai mane visad domino, savo laiką iki tol skyriau operai. Tačiau po „Carmen Jones“ nebesigręžiojau atgal – ėmiau dirbti prie kitų miuziklų Vokietijoje ir Londone. Tuomet supratau, jog iš miuziklo gaunu tą patį, ką iki tol gaudavau iš operos. Drama, emocijos, tiesa – miuzikle visa tai jaudina žiūrovą taip pat, kaip ir operoje. Ilgainiui vis daugiau laiko ėmiau skirti darbui su miuziklais.
Ganėtinai greitai supratau, kad miuziklas yra sudėtingiausia meno forma, – sakė G.Malviusas.
George’as Malviusas: Į miuziklo sceną atėjau iš teatro, kur ilgą laiką dirbau režisieriumi. Vieną dieną sulaukiau pasiūlymo statyti miuziklą. Tiesą sakant, tuo metu gerai nežinojau, kas tai, tačiau sutikau. Pirmasis mano režisuotas miuziklas sulaukė didelio pasisekimo – po jo man net buvo pasiūlyta tapti teatro, kuriame statėme miuziklą, vadybininku. Susižavėjęs miuziklo žanru, ėmiausi tolesnių darbų šioje srityje. Šiuo metu esu režisavęs daugiau nei 80 miuziklų skirtingose pasaulio šalyse, tarp jų ir Kinijoje.
Ganėtinai greitai supratau, kad miuziklas yra sudėtingiausia meno forma, priverčianti dirbti su dramaturgija, muzika, šokiu. Turi būti talentingas visose šiose srityse.
– Gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje, žmonės jaučia nepaliaujamą poreikį patirti ką nors naujo. Ar šios tendencijos paveikė miuziklus?
Videoprojekcijos smarkiai pakeitė vizualinę miuziklų išraišką ir išaugino žiūrovų lūkesčius – jei scenoje pastatysi tik vieną kėdę, o rodysi didelį miuziklą, publika nusivils, nesvarbu, kaip gerai jį besurežisuotum, – sakė G.Malviusas.
G.Malviusas: Pasikeitė ne tik miuziklai, bet ir teatro spektakliai. Net opera. Miuziklai šiandien reikalauja milžiniškų lėšų, turtingos scenografijos, specialiųjų efektų, daug žmogiškųjų išteklių. Daliai mažesnių teatrų buvo sudėtinga konkuruoti su grandiozinėmis produkcijomis. Tačiau šiuo metu mes vėl esame naujame etape – statoma vis daugiau mažesnių miuziklų.
Didelę įtaką miuziklo kūrimo procesui padarė galimybė filmuoti repeticijas. Video projekcijos smarkiai pakeitė vizualinę miuziklų išraišką ir išaugino žiūrovų lūkesčius – jei scenoje pastatysi tik vieną kėdę, o rodysi didelį miuziklą, publika nusivils, nesvarbu, kaip gerai jį besurežisuotum.
– Kas populiaru, madinga, tendencinga šiuolaikiniuose miuzikluose?
D.Barnesas: Atsiranda vis daugiau miuziklų, paremtų grupės ar atlikėjo kūryba, pvz. „We Will Rock You“ arba „Mamma Mia“. Neturime tiek daug naujų miuziklų autorių, galinčių pakeisti tuos, kurių pavardės į miuziklo istoriją jau įrašytos aukso raidėmis, todėl teatrų vadybininkai imasi tokio tipo pastatymų. Vis daugiau naujų miuziklų visiškai atsisako dialogų, juose nėra jokių muzikos pertrūkių. Jauni kompozitoriai, kaip jau buvo minėta, neretai renkasi mažas produkcijas ir kuria miuziklus vos keletui artistų.
Tačiau šiandien miuzikluose atsiranda vis daugiau skirtingų žanrų ir formų, todėl išskirti stilistines tendencijas yra labai sudėtinga.
G.Malviusas: Manau, svarbi šiuolaikinė tendencija yra aktualių socialinių temų atspindėjimas. To miuziklo scenoje nesitikėtum – nors teatre tai daroma jau daug metų, tačiau miuziklai yra uždaresni, ilgą laiką jie buvo laikomi tiesiog pramoga, o ne meno kūriniais. Dabar daugybė režisierių, libretistų ir kompozitorių kur kas mažiau jaudinasi dėl to, ar miuziklas atliks pramoginę funkciją, ir renkasi sudėtingesnes temas, aštresnius klausimus.
– Kaip pradėjote dirbti kartu?
Operos teatre muzikos vadovas neretai yra aukščiau režisieriaus, o miuzikle jo užduotis yra tarnauti muzikai ir režisieriaus idėjai, – sakė D.Barnesas.
D.Barnesas: Susitikome aktorių atrankoje Švedijoje ir netrukume pajusti, kad suprantame ir gerbiame vienas kitą. Tęsėme savo bendravimą, kartu bendradarbiavome edukaciniuose projektuose. Kai buvau pakviestas rengti meistriškumo dirbtuves Lietuvoje, manęs paklausė, ar nežinau režisieriaus, kuris ne tik turėtų puikią reputaciją, bet ir suprastų mokymo sistemą bei galėtų dirbti su jaunais žmonėmis. Atsakiau, kad toks žmogus yra tik vienas – George’as.
G.Malviusas: Tai pirmas kartas, kai Derekas yra mano režisuojamo miuziklo dirigentas ir muzikos vadovas. Tačiau mums abiems tai labai įdomu. Derekas yra tikras profesionalas, džiaugiuosi, kad dirbame kartu.
– Abu turite daug patirties. Ar per ilgą ir turtingą karjerą keitėsi jūsų darbo metodai?
D.Barnesas: Manau, kad ne. Jei ir pasikeitė, pats to nepastebėjau. Tačiau dar niekada nebuvau toks užsiėmęs, dar niekada taip nesidžiaugiau savo darbu. Materialiems dalykams nebeteikiu daug reikšmės, dirbu iš meilės muzikai. Dirbdamas su miuziklais šiandien jaučiu tokį pat džiaugsmą, kaip ir būdamas 19-os, kai pradėjau savo karjerą. Tačiau viskas paprasta – gauni partitūrą, ją atsiverti ir dirbi.
Dar niekada nebuvau toks užsiėmęs, dar niekada taip nesidžiaugiau savo darbu, – sakė D.Barnesas.
G.Malviusas: Esu aistringai įsimylėjęs savo profesiją. Dievinu savo veiklą: susitikimus su kūrybine grupe, darbą su dainininkais. Čia pritaikau ir savo kaip teatro režisieriaus patirtį. Ryškiausiu pokyčiu šiandien laikyčiau visai kitą žinių ir pasitikėjimo savimi lygį.
Režisierius yra geras tiek, kiek geras buvo jo naujausias kūrinys. Niekas nekalbės apie tai, kad prieš pusantrų metų buvau trečiasis režisierius pasaulyje, režisavęs naują „Operos Fantomo“ pastatymą, ar kad sukūriau penkis „Vargdienių“ miuziklus. Niekam tai nerūpi. Jei sukuri prastą miuziklą, tuomet esi sukūręs prastą miuziklą. Šis darbas reikalauja nuolatinės kovos su savimi, bandymo kaskart pranokti save.
– Ar tai nekelia streso?
G. Malviusas: Žinoma! Tai siaubinga! Bet tiek daug siaubingų dalykų yra tokie įdomūs...
„Rent“ yra apie jaunus žmones, jų gyvenimą ir, žinoma, apie meilę, – sakė G.Malviusas.
– Lietuvoje statote garsų roko miuziklą „Rent“. Kuo jums asmeniškai jis yra įdomus?
G.Malviusas: Pradėkime nuo to, kodėl kuriame „Rent“ čia, Lietuvoje. Labai įdomūs ir veržlūs žmonės nori įkurti naują miuziklo teatrą šioje šalyje. Jie siekė rasti miuziklą, kuris pritrauktų daug žmonių ir parodytų jiems kitą, netradicinę miuziklo pusę.
„Rent“ yra apie jaunus žmones, jų gyvenimą ir, žinoma, apie meilę. Lietuvoje daug puikių jaunų dainininkų, todėl atrodė racionalu pradėti mūsų bendradarbiavimą nuo „Rent“. Medžiaga sudėtinga, tačiau ji fantastiška, ypač norint pristatyti naują, netikėtą koncepciją.
– D.Barnesas: „Rent“ muzika yra neįtikėtinai graži – kartais labai dramatiška, kartais labai jaudinanti. Mano manymu, šioje muzikoje yra labai stiprus emocinis pamatas, padedantis tiek dramaturgijos plėtotei, tiek patiems aktoriams. Tai nėra paprastas roko miuziklas su būgnais ir viena po kitos pristatomomis roko dainomis – viskas kur kas giliau. Tai išties nuoširdi, tikra patirtis, o kartu ir pasakojimas apie meilės triumfą.
Šis miuziklas taip pat įtraukia daug jaunų, talentingų atlikėjų – būtent jų įgūdžius mes ir siekiame tobulinti.
Nesuprantu, kaip 2016 m. vis dar galima kvestionuoti homoseksualų, kitų tautybių ar tikėjimų žmonių teises, – sakė G.Malviusas.
G.Malviusas: Kartu „Rent“ yra pareiškimas. Matau save kaip istorijų pasakotoją, kaip režisierių, pristatantį menininkus, kovojusius už tai, kas jiems svarbu. „Rent“ nėra išimtis.
Viena svarbiausių šio miuziklo minčių – žmonės turi teisę mylėti tuos, kuriuos nori mylėti. Man tai yra be galo svarbu. Nesuprantu, kaip 2016 m. vis dar galima kvestionuoti homoseksualų, kitų tautybių ar tikėjimų žmonių teises. Tai neteisinga, to neturėtų būti mūsų visuomenėje. Kiekvienas, kovojantis prieš homoseksualus ar kitatikius, kovoja prieš visą žmoniją ir jos ateitį.
– Kuo jūsų „Rent“ versija skirsis nuo kitų?
G.Malviusas: Kiekvienas spektaklis skiriasi nuo prieš tai buvusio. „Rent”, žinoma, pasakos apie toleranciją, nesiekiant nieko įžeisti ar provokuoti. Tačiau scenoje mergina pabučiuos merginą, vaikinas vaikiną, o AIDS sergantis personažas mirs.
D.Barnesas: Muzika, vėlgi, tarnaus režisūrai, tačiau didelių revoliucijų nebus – nors miuzikle yra kelios vietos improvizacijai, esminių pokyčių neplanuojame.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog „Rent“ yra susijęs su Giacomo Puccinio opera „La Boheme“ – itin panašūs personažų vardai, naujai nagrinėjamos panašios temos. Įdomu stebėti, kaip G.Puccinio „La Boheme“ persikelia į XX a. Niujorko bohemos gyvenimą.
J.Larsonas dievino G.Puccinio operą ir norėjo sukurti miuziklą, kuris šiuolaikinę auditoriją sujaudintų taip, kaip kadaise sujaudino G.Puccinio muzika, – sakė G.Malviusas.
G.Malviusas: Jonathanas Larsonas, kuris sukūrė miuziklą „Rent“, prie jo dirbo daugiau nei penkerius metus, jam paskyrė savo gyvenimą, tačiau miuziklo premjeros pamatyti negalėjo, nes mirė nuo AIDS.
J.Larsonas turėjo viziją. Jis dievino G.Puccinio operą ir norėjo sukurti miuziklą, kuris šiuolaikinę auditoriją sujaudintų taip, kaip kadaise sujaudino G.Puccinio muzika. Manau, jam tai pavyko, nes „Rent“ žiūrovams, bet kokio amžiaus žiūrovams, siūlo nuostabią kelionę, kurios metu jie pamils personažus, drauge su jais verks ir juoksis. Šiame miuzikle daug aistros, tačiau ne ką mažiau jame yra ir gyvenimo džiaugsmo, grožio, humoro.
– Dirbate su lietuvių dainininkais. Kokį įspūdį jie jums paliko? Ar jiems netrūksta dainavimo miuzikluose patirties?
D.Barnesas: Jie ištroškę dalyvauti kūrybiniame procese. Lietuvoje puikios teatro ir operos tradicijos, tačiau miuziklas čia yra kiek mažiau išplėtotas žanras, todėl aktoriams suteikiame galimybę išreikšti save naujoje srityje.
Kiekvienas, vaidinsiantis miuzikle, praėjo atranką. Net ir garsūs Lietuvos dainininkai – Vaidas Baumila ar Jeronimas Milius, – sakė G.Malviusas.
G.Malviusas: Kiekvienas, vaidinsiantis miuzikle, praėjo atranką. Net ir garsūs Lietuvos dainininkai – Vaidas Baumila ar Jeronimas Milius. Niekas nebuvo specialiai kviestas ir neatžygiavo raudonu kilimu, jie visi dainuos „Rent“, nes norėjo dainuoti, nes buvo išrinkti kaip geriausi kandidatai atlikti šiuos vaidmenis. Tačiau be muzikinio pasaulio senbuvių turime ir nemažai jaunų aktorių, studentų, kurie kol kas neturi daug patirties, tačiau gali pasigirti puikiais dainavimo įgūdžiais.
– Minėjote, kad atvykote į Lietuvą pirmajam savo projektui. Ar jų bus ir daugiau?
G.Malviusas: Norėčiau, kad būtų. Tikiuosi, kad pavyks sukurti puikų miuziklą ir lietuviai vėl norės mus pakviesti.
