V.Bareikio koncertas yra Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš” programos dalis. Koncertas prasidėjo vėliau nei turėjo prasidėti, nes festivalio programoje įsivėlė klaida: buvo nurodyta, kad renginys vyks Mokytojų namų Didžiojoje salėje, prie kurios ir būriavosi žmonės, o iš tikrųjų jis vyko Mokytojų namų Svetainėje. „Laukiam Vido,” – pasakė apsauginiai įėjus į tuščią salę, į kurią netrukus pradėjo rinktis žmonės.
„Aš turiu muziką, o jūs – daug pinigų”
Atlikėjas pabrėžė, kad turi tik muziką, jam scenoje padedančius T.Dešuką ir J.McClung, o susirinkusieji į jo koncertą, matyt, turi daug pinigų.
Kol festivalio „Tai – aš” organizatorius Juozas Žitkauskas vardino visus rėmėjus, ant kilimais nuklotos scenos gitarą derino ir juodą kepurę užsimaukšlinęs bei šventiškai pasidažęs V.Bareikis. Nepasisveikinęs, o tik reikšmingai nužvelgęs publiką, jis pradėjo garsiai trypti į dulkantį kilimą ir energingai užtraukė savo naująjį albumą reprezentuojančią dainą „Rėkti trypiant kojom”.
Bet ir po šios dainos V.Bareikis madingai nepasisveikino: muzikantas audringai paplojo pats sau, šyptelėjo ir atliko kitą savo naujojo albumo kūrinį. Po jo sekė lauktas „Labas vakaras” ir V.Bareikis pasitaisęs kepurę ištarė: „Po šio vakaro galėsiu vadintis kultiniu atlikėju, nes dainos ims plisti. Ačiū, kad čia atėjote ir sėdite prie šitų keistų stalų su obuoliais,” – rudeniškas stalų dekoracijas pakomentavo V.Bareikis. Atlikėjas pabrėžė, kad turi tik muziką, jam scenoje padedančius T.Dešuką ir J.McClung, o susirinkusieji į jo koncertą, matyt, turi daug pinigų.
Džiaugėsi savo kepure ir pažėrė nešvankybių
„Man patinka šita kepurė, nes su ja jaučiuosi kaip gatvės chuliganas. Arba bent jau kaip Dima Bilanas. Beje, kažkur skaičiau, kad jis vadinamas naktiniu chuliganu,” – sąsajas tarp savo kepurės ir rusų dainininko įžvelgė V.Bareikis.
Skambant vienai iš naujojo albumo „Panda” dainų, salėje sėdėjusi maža mergaitė nusikosėjo. Tą pastebėjęs V.Bareikis liovėsi dainavęs ir ištarė: „Būk sveika.”
Po to muzikantas prisiminė nostalgija dvelkiančius senus laikus: „Smagu visus jus čia matyti, nes ši vieta man labai svarbi: kažkada čia pirmą kartą grojau su savo grupe „Stipriai kitaip”. Tai buvo pirmame kurse. Buvo labai įdomus renginys, nes...” – muzikantas nutilo ir nusprendė nepasakoti istorijos iki galo, kadangi salėje buvo maža mergaitė.
Dainininko koncerte būta visko: ir rusiškų dainų, ir dainų-istorijų, ir improvizacijų ir moteriško balso mėgdžiojimų.
Bet netrukus V.Bareikis persigalvojo ir patarė mergaitės tėvams užkimšti jai ausis ir užtraukė vieną iš savo senosios grupės dainų, kurią kadaise dainavo Mokytojų namuose, vaikų pilnoje salėje, ir kurioje gausu nešvankybių.
Visiška improvizacija ir laisva atmosfera
Kitai savo atliktai dainai muzikantas rado įmantrų apibūdinimą. „Tai toks akustinis drumenbeisas,” – pareiškė V.Bareikis.
Lydymas trankių muzikos ritmų, V.Bareikis ėmė dainuoti istoriją apie vėjo malūnus. „Kokio velnio žmonės gamina tokius daiktus, kurie man kelia nepilnavertiškumo kompleksą?” – retorinį klausimą išdainavo muzikantas. Vėliau atmosfera tapo dar intymesnė ir laisvesnė: nuo kėdės pakilęs T.Dešukas padėjo bosinę gitarą į šalį ir, priėjęs prie V.Bareikio, nuėmė jam ant kepurės užkritusį plauką ir išsidavė: „Negaliu žiūrėt.”
Dainininko koncerte būta visko: ir rusiškų dainų, ir dainų-istorijų, ir improvizacijų ir moteriško balso mėgdžiojimų. V.Bareikis Mokytojų namų Svetainėje dalinosi savo prisiminimais, ne tik naujomis, bet ir labai senomis dainomis bei nestokojo kritikos sau.
