Kas gi tai per muzikinis gaublys, užmautas ant kamerinio džiazo ašies Eglės Janauskaitės (fleita, vokalas), Kęstučio Pavalkio (fortepijonas, klavišiniai), Armano Isojano (kontrabosas, boso gitara) ir Gedimino Augustaičio (būgnai, perkusija)? Šią siuitą kvarteto nariai pradėjo kurti, ruošdamiesi festivaliui „Kultūros naktis“, ir, įkvėpti pasisekimo, nutarė tęsti, tobulinti, praturtinti ir plėtoti ją. Imdamiesi sumanymo aprėpti vienoje programoje viso pasaulio skambesį, muzikantai vengė eklektikos ar žaidimo etniniais instrumentais, vietoje to pasirinkę keletą kertinių, itin ryškių, skirtingų pasaulio kraštų muzikos elementų, ir įpynę juos į darnų siuitos pavidalo pasakojimą.
„Kelionė prasidės Rytuose, Tekančios Saulės šalyje – Japonijoje, užliedama rytietišku skaidrumu ir ornamentika, santūriai išraiškingu skambesiu, meditatyviu minimalizmu,“ – piešia numatomo maršruto žemėlapį sumanymo autoriai. – Toliau trumpai apsistosime Pietuose, kur pasinersime į afrikietiškos muzikos ritmingą žaismingumą ir tyrą melodingumą. Šiaurėje visada atsiras laiko apmąstymams... Minimalus ir sukauptas skambesys nukels į šaltas, plačias ir vėjuotas erdves. Paskutinė kelionės stotelė – labiausiai žmonių ir kultūrų įvairove mirguliuojantys Vakarai. Džiazo, latino, šiuolaikinė kamerinė muzika ir kiti stiliai čia puikiai dera tarpusavyje.“
Koncerto programos skambesį įkvėpė Ólafuras Arnalds, Magda Giannikou, Mike'as Moweris, Robertas Glasperas, džiazo standartai, japonų elektroninė muzika ir kt.”
Kam muzikantams prireikė tokios plačios muzikinių šaltinių geografijos, kas veja juos skrieti aplink visą planetą, ką randa jie, šuoliuodami tarp salų ir žemynų? Paaiškinimas natūralus ir paprastas:
„Mes esame visi labiau susiję ir panašūs, nei kad dažnai manome. Esame linkę sureikšminti skirtumus, vieną priimti, kitą atmesti. Muzika yra unikali kalba, kuria galime susikalbėti visi ir vieni kitus puikiai suprasti be žodžių. Ji geriausiai atspindi tai, kaip galime pajusti bendrumą ir grožį visų skirtumų, kuriuos kiekvienas atsinešame iš savo šaknų – nereikia nieko atmesti. Pasaulis dėl to yra įdomus, kintantis. Dažnai sakome, kad geriausias būdas išlaisvėti ir pradėti plačiau mąstyti yra kelionės. Taip ir muzikoje: garsų kelionės, skirtingų kultūrų pažinimas, jų pajautimas – praturtina.“
Tas praturtėjimas ypač apčiuopiamas, kai yra pasiūlomas meistriško, kokybiško muzikavimo forma. Visi kvarteto nariai turi puikią techniką, yra susigroję, atradę bendrą kalbėseną (bei prisipažįsta, kad ir po netrumpo bendro kūrybinio periodo kiekviena repeticija tebetampa eksperimentų ir atradimų arena), o svarbiausia – turi nuovoką bei subtilų skonį.
Tad kovo 2-ąją „White Piano Hall“ ir balandžio 13-ąją Marijampolės kultūros centre teįvyksta prasmingas ir gražus patyrimas.