Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgis tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės, kurias įkūnys Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Aistė Benkauskaitė ir kiti. Režisieriaus Daliaus Abario statomą premjerą ansamblis kuria kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.
„Mes dėmesį skiriam mažėjančiai tautai, kuri istoriškai labai svarbi lietuviams. Parodome, kad mums rūpi, ir tarsi kartu su jais išgyvename, kadangi patys esame maži. Nuo Vytauto Didžiojo laikų karaimai lygiaverčiai, jie galėjo pasilikti savo tikėjimą, puoselėti savo tradicijas, kas yra labai svarbu jų būčiai. Karaimai noriai įsitraukė, save tapatina su Lietuva. Tiesą sakant, ši istorija mane palietė asmeniškai, nes juk dažnai lietuviai laikomi uždaresni. O yra atvirkščiai – esu atstovė tokios atviros valstybės, kuri jau prieš šimtmečius buvo atvira kitataučiams. Tai svarbus pasitikėjimo ženklas“, – sako Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių, Šeiko šokio teatro įkūrėja, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.
2022 m. paskelbti Lietuvos karaimų metais – sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas. Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, karaimai sudarė vieną iš elitinių LDK pėstininkų padalinių, turėjo įtakos mūsų pergalei Žalgirio mūšyje, buvo ištikimi ir atsidavę. Vienas kitu besąlygiškai pasitikėdami, lietuviai ir karaimai kartu kūrė valstybę ir yra geras pavyzdys, kaip skirtingų religijų ir pasaulėžiūrų tautos sugyvena iki šiol.
Legenda šių dienų žiūrovui
Naujas šokio ir muzikos spektaklis įkvėps ne vien besąlygiška dviejų tautų draugyste. Pasak kūrybinės komandos, šiuolaikiškai kuriama spektaklio atmosfera ir modernus išpildymas nustebins ir autentiškumu, ir neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų ir šiuolaikinio šokio sprendimais, atpažįstamais simboliais, spektakliams nebūdingu pasakojimu ar net nuo kūrėjų nepriklausomomis oro sąlygomis.
„Tai nebus panašu į vaidybinį spektaklį ar atkurtą istorinį filmą. Norėjome pasižiūrėt ne vien per tradicinį meną. Mums svarbi pati idėja – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į jausminę ir emocinę puses per judesį, ryšį tarp tų dviejų tautų.
Visa šokio ir muzikos kalba yra gilesnė, daugiasluoksnė interpretacija, o choreografija visa ko pagrindas. Nors turėsime konkretų siužetą, tarsi pakilsime į metafizinį lygį ir abstraktesnį vaizdinį. Savaip renkame šių kultūrų kodus, ženklus, deriname su jų autentiškais elementais. Dar svarbu tai, jog mūsų pastatymas atspindi XXI a. žmogaus žvilgsnį į praeitį, ką tai reiškia mums ir kaip ją suprantame dabar“, – pasakoja A.Šeiko.
Siužetinis veiksmas žiūrovus intriguos didingomis kovos, tarpusavio pasiaukojimo ir meilės scenomis. Jas pastiprins solistų balsai ir masinės šokėjų bei choro scenos, kurias atliks ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Pati kūrybinė komanda jau diktuoja, kad bus visiškai kitos žaidimo taisyklės, žiūrime iš kitos perspektyvos. Esame nenuilstantys ieškotojai. Noriu pasidžiaugti, kad toks kūrinys kuriamas remiantis tokiomis fundamentaliomis vertybėmis, ant kurių stovi valstybė ir net visas pasaulis. Kitas svarbus aspektas, kad mes, kaip valstybinis ansamblis, esame atviri kitos tautos kultūrai ir kuriame bendrą simbiozę, kartu įsitraukiame“, – sako kita choreografė Aušra Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė, „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Padėkos kaukės“ laureatė.
Spektaklis numatomas dvikalbis – lietuvių ir karaimų kalba su vertimu. Kaip apibūdina sakmės kompozitorius ir idėjos autorius Linas Rimša, muzika sukurta „World music“ tema, kur rytietiški Azijos garsai persipins su operiniais balsais. Kartu su elektronine muzika gyvai skambės įvairūs mušamieji, styginiai, tautiniai instrumentai.
Įamžins gyvus palikuonis
Lietuvoje karaimai, deja, sparčiai nykstanti tauta: iš gausybės jų palikuonių šiandien jų suskaičiuojama tik 196. Tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip legenda, muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją ir gyvus karaimų palikuonis. Jie bus nufilmuoti muzikinio spektaklio vyksme.
„Premjera peržengs įprasto „tautinių mažumų“ projekto ribas, ji skirta plačiajai Lietuvos visuomenei, tuo pačiu – pačiai karaimų bendruomenei, jos tautinei dvasiai kelti. Šiais laikais, kai bendruomeninis gyvenimas nebėra norma, labai svarbu
išsaugoti tautinę savastį, etninį bendrumą, palaikyti vienas kitą“, – teigia Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.
Trakai premjerai pasirinkti neatsitiktinai – jie tapę karaimų Meka. Čia kas vasarą susirenka po pasaulį pasklidę karaimų tautos atstovai, o dalis jų tebegyvena lig šiol.
Prisidėti gali kiekvienas
Kad muzikinis paminklas – legenda apie mūsų tautų bendrystę įgytų dar didesnę vertę, prie jo sukūrimo kviečiami prisidėti kiekvienas norintis. Praėjusią savaitę ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų paskyrose ir internetinėje svetainėje startavo kampanija „Auginkime vienybės raumenį“, kviečianti vienytis ir paremti idėją. Juo labiau, kad bendrystės svarba ypač aktuali šių dienų kontekste.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ režisierius – D.Abaris, pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, kaip geriausias Lietuvos režisierius už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Kompozitorius – L.Rimša, scenarijaus ir libreto autorius – Alvydas Šlepikas, choreografės – A.Šeiko ir A.Krasauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.
Po „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros Trakų salos pilyje – istorijos muziejaus kieme, toliau spektakliai bus rodomi rugsėjo 15 d. Marijampolėje, rugsėjo 21 d. Alytuje, rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, spalio 5 d. Panevėžyje, spalio 13 d. Vilniuje ir spalio 21 d. Kaune.
Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto partneriai – Trakų istorijos muziejus. Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
