Išaugo kaina
Anksčiau skelbta, kad Nacionalinės koncertų salės statyba, be darbų priežiūros išlaidų, kainuos 100,6 mln. eurų.
V.Benkunskas teigė, kad dabar kainos buvo perskaičiuotos šių metų balandžio mėnesio įkainiais: „Einant į rangos konkursą pati projekto vertė išaugo iki 121 milijono eurų.“
Meras pridūrė besitikintis kainos sumažėjimo.
Šiam projektui lėšos skiriamos iš Kultūros ministerijos biudžeto bei Vilniaus miesto savivaldybės. Iš pradžių projektas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ir savivaldybės, o pabaigtas valstybės lėšomis.
„Kultūros ministerijos ir savivaldybės pečių surėmimas leido institucijoms sugeneruoti po 22,5 milijono eurų. Kitaip tariant, jau 2025 metų pabaigoje startuosime su 45 milijonais eurų, kurie bus skirti konkrečiai Nacionalinei koncertų salei“, – pradėjo kultūros ministras Simonas Kairys.
Be kita ko, jau Vyriausybės investicijų programoje esančios Nacionalinės koncertų salės statybą Kultūros ministerija įsirašė į Pažangos programą: „Tai reiškia įsipareigojimą procesams, kurie vyks pasikeitus Vyriausybėms. Žinoma, pradžia yra aiški, tačiau vėliau viskas priklausys nuo konkrečios Vyriausybės, konkrečių metų biudžeto.“
Ministras patikino, kad salės pabrangimas lėšų kitoms kultūros sektoriaus sritims nesumažins.
Planuojama, kad objektas bus baigtas iki 2030-ųjų metų.
Bus skelbiamas rangos konkursas
Kaip teigė V.Benkunskas, jau pasiruošta skelbti rangos konkursą.
„Pats konkursas yra suskaidytas taip, kad prašysime rangovų įsipareigoti pastatyti objektą per penkerius metus. Terminas parengtas taip, jog nesudarytų didelio spaudimo, kas leistų išbranginti projektą, bet leistų efektyviai pastatyti pastatą dalimis“, – pasakojo meras.
Konkursas bus skelbiamas spalį, o sutartį planuojama pasirašyti pavasarį.
Mažesnioji salė bus skirta nevyriausybiniam sektoriui
„Dėl poreikio turėti koncertų salę neverta net ginčytis, – teigė S.Kairys. – Visi puikiai žinome, kokia situacija yra Latvijoje, Lenkijoje. Kiekvienas didesnis miestas turi jau po nepriklausomybės pastatytą salę, atitinkančią visus šiuolaikinius standartus. Lietuva, deja, to iki šiol neturėjo.“
Pasak ministro, čia svarbus ne tik klasikinės muzikos poreikis, kuris bus išpildytas Didžiojoje koncertų salėje. Antai Mažoji salė bus paskirta nevyriausybinio sektoriaus projektams, kūrybiniams ieškojimams.
„Vienas iš susitarimų su savivaldybe yra įkurti bendrą viešąją įstaigą, kuri taptų operatoriumi, kuris savo veikloje ir būtų demokratiškas, ir susigaudytų šiuolaikinėse tendencijose“, – sakė S.Kairys.
Didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų
Kaip 15min rašė anksčiau, daugiafunkcis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Rūmai suprojektuoti taip, kad tiktų klasikinės muzikos koncertams, o Lietuvos orkestrai turėtų tinkamos akustikos sales tiek repeticijoms, tiek koncertams.
Didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų, joje koncertuos aukščiausio lygio simfoninės ir kamerinės muzikos atlikėjai. Tuo metu Mažoji salė bus skirta profesionalaus scenos meno kolektyvams, ji talpins 500–900 žiūrovų. Trečioji, „Tautos namų“, salė bus skirta konferencijoms, ekspozicijoms, renginiams ir edukacinei veiklai.
Komplekse bus įrengta ir repeticijų salė, kuri leis maksimaliai išnaudoti Didžiąją salę renginiams, taip pat suteiks galimybę komplekse vienu metu dirbti keliems orkestrams.
Šalia koncertų salės bus kuriamas sodas su lauko meno ekspozicija, apžvalgos aikštelė, numatyta vieta ir kavinei. Bus įrengta požeminė 54 automobilių ir 15 autobusų vietų stovėjimo aikštelė.
Kartu tvarkoma ir aplinka, pirmiausia Nacionalinės koncertų salės prieigose esančios senosios evangelikų kapinės – Liuteronų sodas, kuris pertvarkomas grąžinant sovietmečiu nukeltus antkapius. Lapkritį kartu su Liuteronų bendruomene buvo pagarbiai perlaidoti archeologinių tyrimų metu čia aptikti žmonių palaikai.
Savivaldybė žada greitu metu pradėti tvarkyti ir aplinkinę teritoriją – Tauro kalną, kur bus atnaujinti pėsčiųjų takai, sutvarkyta aplinka. Jais bus patogu naudotis įvairių fizinių galių žmonėms.
Įrengus pėsčiųjų viaduką bus patogesnis pėsčiųjų judėjimas tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio. Atliekant šiuos darbus pavyks išsaugoti beveik visus 1,2 tūkst. Tauro kalno medžių. Šalinami bus 23 medžiai – daugiausia dėl čia projektuojamo viaduko, kurių praradimas bus kompensuotas naujais sodinukais.
