Tačiau per Williams debiutą laikraščiai neaptarė jos kolegų, su kuriais ji koncertavo: Wilhelmo Loibnerio, Ericho von Wymetalio ir Richardo Sallabos, kurie nacionalsocializmo laikais aktyviai muzikavo Austrijoje.
Ar geriausi Williams kūrybiniai metai buvo sugadinti, mat ji dirbo su tais, kurių meninei karjerai nacių režimas teikė tiesioginę naudą?
Antai tenoras R.Sallaba 1941–1943 m. dainavo keliuose Strausso „Ariadnės iš Naksos“ spektakliuose nacių laisvalaikio organizacijai „Kraft durch Freude“ (liet. „Stiprybė per džiaugsmą“). 1942 m. liepos 15 d. Loibneris dirigavo Smetanos „Parduotos nuotakos“ spektaklį vokiečių kariuomenei, o praėjus vos mėnesiui po Hitlerio savižudybės, Loibneris vėl stovėjo ant Vienos valstybinės operos podiumo ir dirigavo Puccini „La Bohème“. Von Wymetalas, kuris ruošė Williams jos debiutui, užėmė Valstybinės operos direktoriaus pareigas po to, kai 1938 m. pabėgo žydas Lotharas Wallersteinas.
Ar geriausi Williams kūrybiniai metai buvo sugadinti, mat ji dirbo su tais, kurių meninei karjerai nacių režimas teikė tiesioginę naudą? Susidūrę su tokiu klausimu, galime būti linkę sakyti, kad politika neturi nieko bendra su klasikine muzika. Šis argumentas ne kartą skambėjo, kai menininkai buvo tikrinami dėl jų dalyvavimo aktualiuose įvykiuose. Visai neseniai buvo suabejota muzikantų, turinčių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, veikla.
