Šiandien mes galime kalbėti apie menų ir muzikos sintezę, skirtingų stilių kombinacijas, nagrinėti ir sekti pavyzdžius... Tačiau kartais pamirštame, kaip kinta ne tik mokslo, bet ir su juo susijusių menų progresas. Juk iš tiesų elektroninės muzikos pradžia, pirmieji jos skambesiai fiksuojami prieš mažiau, nei 100 metų, kai tuo tarpu opera šuo laiku jau buvo bepereinanti į moderniąją savo formą.
Mažai kas žino, tačiau pirmasis elektronine muzika užsiėmė žymus matematikas, kompiuterių mokslininkas, logikas ir šifruotojas Alanas Tiuringas (1912–1954), pripažinimo sulaukęs tik po savo mirties. Jo atradimai – mašinos, Antrojo pasaulinio karo metu padėjusios iššifruoti vokiečių laivyno siunčiamų žinių kodus – enigmas, – iš esmės pakeitė karo eigą. Ilgą laiką A. Tiuringo darbai liko paslaptyje, kaip ir didžioji dalis dalykų, susijusių su karo veiksmais.
Mažai kas žino, tačiau pirmasis elektronine muzika užsiėmė žymus matematikas, kompiuterių mokslininkas, logikas ir šifruotojas Alanas Tiuringas.
Dar viena priežastis, dėl kurios apie šį mokslininką jo gyvenimo metais nebuvo kalbama su susižavėjimu, – jo seksualinė orientacija. Tuo metu Anglijoje homoseksualumas buvo laikomas psichine liga, draudžiamas ir baudžiamas. Po vieno incidento valdžia sužinojo apie A. Tiuringo orientaciją ir skyrė jam žeminančią bausmę – gydymą estrogeno injekcijomis, kitaip tariant – cheminę kastraciją. Tai įvyko 1952 m., o jau 1954 m. mokslininkas buvo rastas negyvas savo namuose, nusinuodijęs… obuoliu.
Nors tai – nėra šimtaprocentinės tiesos teorija, tačiau jo biografai patvirtina, jog „Snieguolė ir septyni nykštukai“ buvo mylimiausia A. Tiuringo pasaka, o scena, kurioje piktoji ragana užnuodija obuolį – ypatingai jį žavėjo. Kaip bebūtų, tik 2009 m. britų valdžia viešai atsiprašė už taikytą bausmę mokslininkui, o 2013-aisiais prie jų prisidėjo ir karalienė Elžbieta II.
Na, o jau 2014 m. A. Tiuringo gyvenimo ir atradimų tema buvo sukurtas filmas „Vaizduotės žaidimas“ („The Imagination Game“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko žymusis Benedict Cumberbatch. Filmas, kaip ir aktorius, buvo nominuotas net keliems Oskaro, Auksinio gaublio ir Britų kino akademijos apdovanojimams.
Visgi, grįžkime prie muzikos. Šį rudenį, tyrėjai iš Naujosios Zelandijos atkūrė pirmąjį, 1951 m. didžiulės A. Tiuringo kompiuterinės mašinos kurto garso įrašą. Garsinis artefaktas, žymintis tokių šiandien įprastų instrumentų, kaip sintezatorius, užuomazgas, ar elektroninės muzikos istoriją, apskritai, prasideda itin konservatyvia melodija – Britų himnu. Mašina taip pat atkartojo ištraukas iš populiarios angliškos lopšinės, bei svingo klasikos – G.Millerio „In the Mood“.
Tyrėjai pažymi, jog iki šiol didžiulis 1940-ųjų pabaigoje vykęs A.Tiuringo darbas, transformuojant kompiuterį į muzikinį instrumentą, buvo visiškai nepastebėtas. Istorinis, 65 metų senumo įrašas buvo padarytas Anglijoje, Mančesterio universitete, Kompiuterinės mašinerijos laboratorijoje.
Tyrėjai pažymi, jog iki šiol didžiulis 1940-ųjų pabaigoje vykęs A.Tiuringo darbas, transformuojant kompiuterį į muzikinį instrumentą, buvo visiškai nepastebėtas. Istorinis, 65 metų senumo įrašas buvo padarytas Anglijoje, Mančesterio universitete, Kompiuterinės mašinerijos laboratorijoje.
Profesorius Jackas Copelandas ir kompozitorius Jasonas Longas užtruko, kol iššifravo įrašą su muzika, rasta 30,5 cm dydžio diske. Čia nesutapo garso dažniai, buvo galima tik nujausti tikrąjį kompiuterio skambesį, teko ne tik valyti pašalinius garsus, bet ir atrasti tinkamą paleidimo greitį ir t.t. Žinoma, po sunkaus darbo, tyrėjų laukė nuostabus momentas, kuomet jie galėjo išgirsti tikrąjį Tiuringo mašinos kuriamą garsą. Ištraukos iš minėtų kūrinių čia buvo perdirbtos į savotiškus elektroninius dūdmaišius primenantį čežantį gaudesį.
Žinia, jog paties Tiuringo šis eksperimentas toliau ypatingai nedomino. Christopher Strachey, tęsęs darbus su kompiuterine muzika, atsimena neiškalbingą mokslininko reakciją į jo mašinos kūrinį: „Geras šou“.
Tokie atradimai mums vis primena, jog net ir šiuolaikiniai garsai, instrumentai iš tiesų turi gana ilgą ir seną istoriją. 15 mėnesių M.Adomaičio studijoje kurtos ir perkurtos melodijos, ypatingo garso išraiškų, spalvų ieškojimai, kuriuos jis iki šiol tobulina, – visa tai grįžta ne tik iki jo tėčio kadaise namo parnešto ir berniuką sužavėjusio sintezatoriaus, bet ir šio instrumento „prosenelio“.
NUORODA į garso įrašą: https://soundcloud.com/guardianaustralia/first-ever-recording-of-computer-music
