Šįkart, sąmoningai apžvelgus visus jau paskelbtus koncertų repertuarus, nudžiugau, kad rinktis tikrai yra iš ko. Vis tik turėdama omenyje ribotus savo (ir kitų) laiko ir piniginės resursus, pačių pačiausių atrinkau nei daug, nei mažai – 15. Į sąrašą pateko tie, kurių labiausiai laukiu pati.
1
„Glaistas“
„Operomanijos“ prodiusuojama garsinė patirtis po Vilniaus getą įdomi savo forma. Su galingomis ausinėmis ant ausų, mažoje grupėje žmonių, vedamų gido, keliaujama per įvairias Vilniaus geto vietas.
Ausinėse girdisi išgyvenusiųjų Holokaustą pasakojimų dialogas su originalia Jūros Elenos Šedytės ir Andriaus Šiurio muzika. Šios garsinės patirties režisierius Mantas Jančiauskas bei dramaturgas Rimantas Ribačiauskas taip išmaniai supynė meną su tikrove, o praeitį su dabartimi, kad šis kūrinys kaskart paveikia vis kitaip.
Išties labiausiai žavi, kad čia nepostuluojamas Holokausto siaubas – „Glaistas“ veikiau kviečia išgirsti, kaip skamba kasdien lankomų Vilniaus senamiesčio vietų istorija ir pačiai/am atrasti daugelio mūsų kasdien lankomų senamiesčio vietų istorijos santykį su dabartimi. Man „Glaistas“ kaskart atveria naujas patirtis, ypač dabartinės geopolitinės situacijos kontekste. Norisi eiti dar ir dar.
2
„Skaitmeninės būsenos ø Muzikos ruduo 2024“
Energetikos ir technikos muziejuje startuoja šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzikos ruduo“, kurio šiųmetinė tema – „Globalūs iššūkiai“. Festivalį atidarys ne kas kitas, o puikusis šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Programoje – jaunųjų lietuvių kompozitorių (Agnės Matulevičiūtės, Luko Butkaus, Andriaus Arutiuniano, Romualdo Chaloino Galiausko, Liepos Vozgirdaitės) kūriniai. Verta apsilankyti vien dėl puikaus „Synaesthesis“ skambesio, o tiems, kuriuos šiuolaikinė muzika gąsdina, visai pravartu sužinoti, kuo kvėpuoja jaunoji akademinės muzikos kompozitorių karta, kurių ne vienas savo veiklą kartas nuo karto sieja ir su populiariąja kultūra ir teatro kontekstais.
3
„Atradimai“
Dominykas Vyšniauskas (saksofonas) ir Arnas Mikalkėnas (fortepijonas) – du puikūs improvizacinės muzikos atlikėjai, susibūrę į duetą. Patys sako, kad pagrindinė jųdviejų idėja yra iš esmės pakeisti klaidingą džiazo sampratą, atkreipti visuomenės dėmesį į platesnę muzikinės raiškos formų įvairovę, novatorišką muziką bei dalytis muzikiniais įspūdžiais su auditorija. Aš šiuo atveju pridurčiau – vertėtų mažiau apie juos kalbėti, tereikia nueiti ir paklausyti: negalvoti, pajusti; pabūti čia ir dabar ir atrasti pojūčius, kuriuos suteikia muzikos menas.
4
Philipo Glasso opera „Kelionė“
Tarptautinė atlikėjų komanda imasi didelio iššūkio – statyti legendinio minimalizmo klasiko Ph.Glasso operą, kurios premjera žymėjo 500-ąsias Amerikos atradimo metines pačiame Niujorko Metropolitano operos teatre. Kompozitorius čia alegoriškai apmąsto kelionių reiškinį ir bando atsakyti į klausimą, kodėl žmonės keliauja, ko jie ieško?
Ulisas, Nojus, Skrajojantis olandas – prakeiktų ar pašauktų klajoti, amžinai vienišų keliautojų figūros tapo šios operos įkvėpimo šaltiniu. Dėmesio vertas vien jau faktas, kad ši opera statoma Lietuvoje, nes šiuolaikinės operos klasika yra gana retas svečias mūsų teatrų repertuaruose. O ir Ph.Glassas, platesnei auditorijai žinomas kaip filmų „Valandos“ (rež. Stephen Daldry) ar „Iliuzionistas“ (rež. Sylvainas Chomet) muzikos autorius, niekuomet nenuvilia.
5
Kompozitoriaus Felikso Bajoro 90-mečio koncertai
Lietuvių šiuolaikinės muzikos klasikas šiemet švenčia tikrai solidų jubiliejų ir būdamas brandaus amžiaus vis dar stebina netikėtais kūrybiniais sprendimais – numatytuose koncertuose skambės tikrai ne viena premjera! „Svarbiau būti savimi, negu kad tave suprastų“ – ši maestro išsakyta frazė man labai imponuoja, kaip ir pasirinkimas susitelkti į pačią muziką, ne apie ją kuriamas istorijas. Galbūt todėl F. Bajoro muzika visuomet labai savita, įdomi ir aktuali.
Kada ir kur
Spalio 12–13 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
spalio 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje
spalio 25 d. LVSO koncertų salėje
lapkričio 8 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje
6
„Pakartojimo nebus“: Asmik Grigorian „Salomėja“
Vilioja galimybė ne tik išgirsti vieną geriausių pasaulio sopranų A.Grigorian, bet ir bent akies kampeliu pažvelgti į itin išlepusią prestižinio Zalcburgo festivalio publiką sužavėjusį ir tarptautinę sėkmę atnešusį jos kurtą Salomėjos vaidmenį Richardo Strausso operoje „Salomėja“. Istorija apie Erodo dukrą, paprašiusią nukirsdintos Johanano galvos, yra kietas riešutėlis operos solistams ir režisieriams, Lietuvoje skambantis retai. Prie A.Grigorian jungiasi bosas-baritonas Kostas Smoriginas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, teatralizuotą koncertą režisuoja Dalia Ibelhauptaitė. Išgirsti tikrai būtina, nes pakartojimo gali ir nebūti.
7
Giacomo Puccini opera „Turandot“
Šį „Turandot“ pastatymą režisavo legendinis amerikiečių režisierius Robertas Wilsonas, kurio statytus spektaklius rodo daugelis prestižinių pasaulio teatrų. Lietuvoje galime džiaugtis dviem šio kūrėjo spektakliais – „Dorianu“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir „Turandot“ LNOBT. Ne taip ir dažnai tenka žiūrėti operų pastatymus, kuriuose šalia garso tenkina ir vaizdas arba konceptuali ir įdomi operos režisūra. Dar nemačiusiems privaloma pamatyti; o jau mačiusiems galima ir pakartoti, atrasti šį „Turandot“ pastatymą iš naujo.
8
Nitai Hershkovitso improvizacijos
Izraelio pianistas ir kompozitorius N.Hershkovitsas žavi išskirtiniu skambesiu. Studijavęs džiazą, vėliau gilinęsis į klasiką, jis atskleidžia neįtikėtinai subtilias fortepijono spalvas. Lengvas prisilietimas prie instrumento, išgaunantis unikalų, šiek tiek šopenišką skambesį, šiuolaikinės kasdienybės triukšme yra tikra atgaiva ausims. Jausminga, bet ne sentimentalu; racionalu, bet ne pernelyg matematiška – taip galima apibūdinti jo solo pasirodymus. Su rudenėjančia Paliesiaus dvaro aplinka susiliesiančios N.Hershkovitso improvizacijos turėtų paliesti pačias giliausias sielos kerteles ir sukurti nepamirštamą jaukios rudeniškos popietės atmosferą.
9
Vilnius Jazz 2024: Aruán Ortiz (USA), LENsemble feat. Naomi Beeldens (LT-NL)
Kiekvieną kartą stengiuosi apsilankyti festivalyje „Vilnius Jazz“, tik išsirinkti vieną jų ar kelis visuomet būna nelengva, nes kiekvienas yra kuo nors ypatingas ir įdomus. Šįkart renkuosi kubiečių kilmės pianisto ir kompozitoriaus Aruáno Ortizo koncertą. Jau daugiau nei 15 metų šis atlikėjas yra ryški figūra JAV avangardinio džiazo scenoje.
Žavi sodrus ir intensyvus, bet kartu ir labai subtilus A.Ortizo skambinimas fortepijonu. Gyvai išgirsti unikalų tokių žvaigžių balsą, originalias kompozicijas bei čia ir dabar gimstančias improvizacijas – nepakartojama patirtis.
Tame pačiame koncerte taip pat pasirodys lietuviai „LENsemble“ ir eksperimentinės muzikos atlikėja Naomi Beeldens, priartėjantys prie akademinės muzikos lauko.
10
„Ambulance on Fire“ koncertas
Iš dviejų menininkių Jūros Elenos Šedytės ir Mėtos Pelegrimaitės-Kaupinės draugystės gimęs alternatyvios elektroninės muzikos duetas eksperimentuoja ne tik muzikinėmis reikšmėmis, bet ir psichologijos sąvokomis. Šių merginų kasdienio socialinio gyvenimo refleksijos muzikiniais garsais ne tik įdomios, bet ir skamba gerai. Jų muzikoje neįtikėtinai originaliai dera ir pažiūros sunkiai derantys dalykai – šviesa ir tamsa, realybė ir fantazija, racionalumas ir emocijos, suplanuotas veiksmas ir spontaniškumas. Pastaroji kombinacija ir yra tai, kas labiausiai vilioja į jų koncertą visuomet jaukiame muzikos klube „Tamsta“.
11
Pianisto Vyčio Šakūro ir styginių kvarteto „Mettis“ koncertas „Istorijos“
Rudenėjant – šiek tiek postminimalizmo arba kokybiško akademinės muzikos popso: „Istorijos“ dėliosis iš svajingų ir atpažįstamų Maxo Richterio ir Sveno Helbigo melodijų. Tiek M.Richteris, tiek S.Helbigas aktyviai kuria muziką kino filmams. Kaip žinia, kino muzikos autoriai neretai lieka už kadro – visi galime paniūniuoti daug melodijų iš savo mėgstamų filmų, tačiau nežinome, kas jas sukūrė. Puikus styginių kvartetas su savo bičiuliu pianistu V.Šakūru pakvies išgirsti jaukią, lengvą, jausmingą muzikinių istorijų kolekciją, labai tinkančią niūriems lapkričio vakarams.
12
Koncertas „Melodramų aistros“
Ir vėl Richardas Straussas. Šįkart jo melodramos, kurias atliks Alexanderis Paley‘us (fortepijonas) ir aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis. Kas toji melodrama ir kaip skamba R.Strausso muzika fortepijonui – sužinosime tik nuėję į koncertą, nes žanras šių dienų kontekstui tikrai neįprastas ir netikėtas, kaip ir šių dviejų ryškių asmenybių kolaboracija. Na ir dar pridursiu, kad garsusis A.Paley‘us nuolat stebina ne tik intelektualiomis pačių įvairiausių muzikos kūrinių interpretacijomis, bet ir produktyvumu ir itin originaliomis idėjomis. Bus netikėta, intelektualu ir įdomu.
13
Prancūzų muzikos šedevrai. LNSO, Xavieras Phillipsas, Victorien Vanoosten
Šiame koncerte skambės trys skirtingos muzikinio impresionizmo variacijos, atliekamos puikių kolektyvų – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro, soprano Monikos Pleškytės, baritono Stepono Zonio, vargonininkės Renatos Marcinkutės-Lesieur.
Vis tik labiausiai smalsu, kaip Claude‘o Debussy, Henri Dutilleuxo ir Gabrielio Fauré kūriniai skambės batutą laikant Victorienui Vanoostenui – naujajam pagrindiniam kviestiniui LNSO dirigentui, garsėjančiam ypatingomis prancūziškos muzikos interpretacijomis.
Ne mažiau intriguoja ir kitas svečias – violončelininkas Xavieras Phillipsas, griešiantis H.Dutilleuxo Koncertą violončelei ir orkestrui „Tout un monde lointain...“ („Ištisas tolimas pasaulis...“). Šis itin intelektualus kūrinys, jau tapęs XX a. violončelės repertuaro klasika, reikalauja ypatingo atlikėjų susikaupimo ir bendradarbiavimo – X.Phillipsas prasitarė rakto į jį ieškojęs ilgai ir kantriai, kol galiausiai šį kūrinį prisijaukino. Nekantrauju išgirsti!
14
Muzikinė drama „Emilija“
Šį renginį reklamuoja garsūs vardai, tokie kaip Monika Liu, atliksianti pagrindinį Emilijos Pliaterytės vaidmenį, kompozitorius Jievaras Jasinskis, miuziklų režisūroje gerokai įgudęs Kęstutis Jakštas, šįkart sujungęs pajėgas su Daliumi Abariumi, ir valstybinis ansamblis „Lietuva“. Tačiau man už žymias pavardes įdomesnė lietuviškuose miuzikluose artikuliuojama lietuviškumo tema, ryškėjanti beveik visuose lietuviškuose šio žanro pavyzdžiuose.
Šio žanro pavyzdžių neturime labai daug, tačiau man svarbi jo istorija Lietuvoje – patys pirmieji miuziklai idėjiškai buvo neatsiejami nuo legendinio Andrew Lloydo Weberio šedevro „Jėzus Kristus superžvaigždė“, griežtos sovietinės cenzūros laikais pogrindžio keliais atkeliavusio į Lietuvą ir prisidėjusio prie jaunimo pasipriešinimo idėjų ir judėjimų. Tad į kiekvieną naują miuziklą einu prisimindama anuos laikus ir turėdama mintyse vis dar aktualią lietuviškumo ir laisvės temą.
15
„Freedonia“ koncertas
Organizacija „Gera muzika gyvai“ kviečia į bliuzo koncertą. Grupė iš Madrido „Freedonia“ sulydo fanko, soulo, afrobyto ir roko tradicijas. O iš tiesų kiek primena mano mylimas Ettą James ir Arethą Franklin, tačiau skamba labai šiuolaikiškai. Turtinga orkestruotė, begalę emocijų perteikiantis vokalistės Maika Sitté balsas, įtaigūs ir prasmingi tekstai, reflektuojantys socialinės neteisybės reiškinius – visa tai unikalus šios grupės bruožas, net galima sakyti tam tikra sunkiai žodžiai apibūdinama dvasia, kurią privaloma patirti.
Prieššventinis gruodžio epizodas siūlo daugybę lengvesnio turinio pramoginių renginių, į kuriuos eiti verta su tikslu gerai praleisti laiką tamsiais žiemos vakarais. Tiesa, svarbu paminėti, kad net kai kurie spalį prasidedantys festivaliai vis dar slepia savo programas, tad tikėtina, kad ir įdomesni muzikiniai pasiūlymai gruodžio mėnesiui pasipils kiek vėliau, nurimus koncertinių rudens sezonų pristatymo šurmuliui. Šiaip ar taip, belaukiant gruodžio tikrai yra ką veikti. Tad gero klausymo ir nepakartojamų muzikinių atradimų rudens sezone!
