– Aidai, „Pažaislio Liepų alėjos vakare“ koncertuosite kartu su G.Storpirščiu. Ar dažnai susitinkate su juo ne scenoje?
– A. Giniotis: Gediminas buvo trečiakursis, kai aš tik įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Jų kursas mus „krikštijo“, gražiai globojo, rūpinosi, pažindino su teatro etika ir studentiško gyvenimo smagumais. Kartu dainavome studijuodami. Negaliu jo nemylėti. Jaučiuos net skolingas.
– Gediminai, o jums, ką reiškia Aidas Giniotis?
– G. Storpirštis: Aidas yra mano senas bičiulis, pažįstamas dar nuo studijų laikų. Esame kartu dirbę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Dabar susitinkame teatre, su studentais, muzikos festivaliuose bei koncertuose. Pastaruoju metu asmenines šventes kartu švęsti laiko nelieka, nors buvo ir toks laikas.
Aidui esu už daug ką dėkingas, pavyzdžiui, jis įkalbėjo ir padėjo išleisti mano pirmuosius įrašus, buvo jų aranžuotojas. Ir tai darė labai skoningai. Gaila, kad nepavyksta jo prikalbinti išleisti savo pirmąją kompaktinę plokštelę.
Aidui esu už daug ką dėkingas, pavyzdžiui, jis įkalbėjo ir padėjo išleisti mano pirmuosius įrašus, buvo jų aranžuotojas. Ir tai darė labai skoningai. Gaila, kad nepavyksta jo prikalbinti išleisti savo pirmąją kompaktinę plokštelę, bet aš neprarandu vilties, ir jis tai žino.
– Ar tarp menininkų gali būti tvirta draugystė, ar jų santykiai tai tik nuolatinė konkurencija?
– A.Giniotis: Konkurencijos tarp mūsų niekada jokios nebuvo. Nes nebuvo dėl ko konkuruoti. Pakankamai esame skirtingi. Gal draugystės dabar stinga, atmenant, kokia ji buvo studijų metais. Bet visada miela bendrauti, susitikti, koncertuoti drauge. Aišku, mėgstame vienas kitą patraukti per dantį. Dėl to gali susidaryti vaizdas, kad konkuruojame, bet taip nėra.
– G.Storpirštis: Nežinau, ar verta išskirti menininkus. Esu liudininkas labai gražių, tvarių ir ilgaamžių draugysčių tarp menininkų. Kita šio klausimo pusė, kad tikrų draugų nebūna daug.
– Ar prisimenate savo pirmąjį viešą koncertą? Kuo dabartiniai „jūs“ skiriatės nuo tuomečių?
– A.Giniotis: Nelabai. Bet toks buvo. Ir Aidas, manau, buvo toks. Ir dabar toks. O gal kitoks? Tikriausiai buvau jaunesnis. Čia pagrindinis skirtumas.
– G.Storpirštis: Savo pirmo viešo koncerto neprisimenu, bet tikrai žinau, kad jis vyko mokykloj. Gal ir nebuvo ką prisimint. O kuo skiriamės? Gal dabar kiek daugiau sceninės patirties, geriau pažįstu instrumentą, platesnis repertuaras. Nors kiekvienas žmogaus tarpsnis yra savaip gražus ir reikalingas.
***
Koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ tris vasaros vakarus kviečia pabūti unikalioje aplinkoje ir pajusti gamtos bei ramybės pulsą, pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
