Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai priskiriami senieji pranciškonų vargonai po istorinių vingių atsidūrė Daugų bažnyčioje, kur ir išliko iki šių dienų. Naujieji vargonai – tiksli, o kartu ir šiek tiek pagerinta jų kopija.
Carinės bei sovietinės okupacijos metais gan smarkiai nuniokota Trakų gatvėje stovinti pranciškonų šventovė šiandien yra neatpažįstamai pasikeitusi. Ir nors iš išorės dalis jos vis dar yra apverktinos būklės, tačiau užėjus į vidų galima labai nustebti pokyčiais, kurie čia yra įvykę.
Pranciškonas viliasi, kad jiems pavyks atkurti šios bažnyčios vaizdą tokį, koks jis buvo XIX a. antroje pusėje, prieš caro valdžiai uždarius šią istorinę Vilniaus šventovę.
Pasak nenuilstančiai jau beveik tris dešimtmečius bažnyčioje besidarbuojančio tėvo Mareko Adamo Dettlaffo, pirmiausia teko keisti šventovės stogą, kurio būklė buvo avarinė. Vėliau imtasi tvarkyti ir bažnyčios vidų: atrestauruota du trečdaliai freskų, pakeistos grindys, bažnyčios rūsyje įrengtas Lietuvos krikštui skirtas muziejus. Nors laukia dar daug darbų, pranciškonas viliasi, kad jiems pavyks atkurti šios bažnyčios vaizdą tokį, koks jis buvo XIX a. antroje pusėje, prieš caro valdžiai uždarius šią istorinę Vilniaus šventovę.
Paklaustas, kodėl pats tuo užsiima, pranciškonas tik nusijuokia: „Myliu šitą bažnyčią. Ji man kaip gyvas organizmas. O daryti paprasčiau man neįdomu, nevyriška.“
Dveji bažnyčios vargonai
Sostinės Trakų gatvėje esanti Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – vienas iš senųjų Vilniaus pastatų, kurio istorija skaičiuoja bene šešis amžius. Pradėta statyti iškart po Lietuvos krikšto 1387 metais, 1390-aisiais, Vilniaus apgulties metu, buvo sugriauta kryžiuočių, todėl darbus teko pradėti iš naujo.
Iki XVIII amžiaus bažnyčia ne kartą liepsnojo ir vėl pakildavo iš pelenų, gotikinius jos pavidalus papildė baroko formos, o interjero detalės ir puošyba būdavo vis atkuriama iš naujo.
