Rekonstrukcijos pastatas laukė daugiau nei du dešimtmečius: pradėti statyti 1984 metais kaip sovietų politiniam švietimui skirta konferencijų salė, Vilniaus kongresų rūmai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui buvo perduoti dar 1999 metais ir nuo to laiko nė karto nebuvo remontuojami.
G.Rinkevičius džiaugiasi nauja sale, bet priminė apie nacionalinę koncertų salę
„Fantastiškai!“ – paklaustas, kaip jaučiasi dėl naujos salės, atsakė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) dirigentas Gintaras Rinkevičius. „Jaučiuosi lyg pirmokas, atėjęs į Rugsėjo pirmosios šventę“, – tęsė jis.
Menininkas tikino, kad rezultatas yra toks, kokio ir tikėjosi: „Pirmiausia noriu padėkoti interjero dizaineriui Mariui Mateikai, Indrei Ankudavičienei ir kitiems.“
Vis dėlto, G.Rinkevičius minėjo, kad kai kurie akustikos klausimai dar yra neužbaigti: „Balanso, aidėjimo ir kitų parametrų prasme vėliau įvyks pagerinimai ir sureguliavimai.“
„Jeigu viskas bus gerai ir jeigu viskas seksis taip, kaip esame numatę, tai kviečiu visus sausio 26 d. į pirmąjį mūsų koncertą. Grosime Gustavo Mahlerio 8-ąją simfoniją“, – teigė G.Rinkevičius.
Muzikinis sezonas prasidės Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“, kurią Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bus galima išgirsti rugsėjo 28 d., 19 val.
Spalio 5 d. 19 val. Valdovų rūmuose pianistas Alexanderis Paley atliks visus Fryderyko Chopino koncertus fortepijonui.
„Taip pat mūsų orkestras lapkričio 25 - gruodžio 8 d. koncertuos Vokietijoje. Grosime gražiose salėse ir Kelno filharmonijoje, Dortmunde ir Miunchene“, – pasakojo dirigentas.
Pasisakymo pabaigoje G.Rinkevičius dar kartą prabilo apie Nacionalinę koncertų salę. Jo teigimu, reikia daryti viską, kad ji iškiltų Lietuvoje: „Natūralios akustikos salė yra šalies pasididžiavimas. Jeigu kam nors dar vis neaišku ir galvoja, kad galima groti kokioje nors arenoje, tai tie žmonės šimtą tūkstančių kartų yra neteisūs. Labai tikiuosi, kad su Lietuvos kultūra viskas bus gerai.“
Panaudoti Senajam teatrui skirti pinigai
Kaip teigė kultūros ministras Simonas Kairys, norint pabaigti Kongresų rūmų salės rekonstrukciją reikėjo greitai priimti sprendimą: „Europos Sąjungos finansavimas (10–11 milijonų eurų) anuometiniam Lietuvos rusų dramos teatrui (dab. Vilniaus senasis teatras) pakibo ant plauko ir reikėjo drąsių ir greitų sprendimų tam, kad neprarastume sumos. Čia atsirado G.Rinkevičius ir orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.“
S.Kairys sakė, kad nesiimant sprendimų nieko galėjo ir nebūti. Jis kalbėjo apie Stasio Eidrigevičiaus menų centrą bei Vilniaus kongresų rūmus.
S.Pancekauskas pridūrė: „Tai nereiškia, kad kažkas atėmė tuos pinigus. Būna taip, kad įstaiga tiesiog nesuspėja įvykdyti viešųjų pirkimų arba gauti statybos leidimą laiku. Tada finansavimas perskirstomas.“
Paklausus, kiek apskritai nuo rekonstrukcijos pradžios išaugo renovacijos kaina, S.Pancekauskas teigė: „Prieš metus kainos indeksas buvo 19,6 procento. Mes jau buvome atlikę mažesnę dalį darbų, nes mūsų rangos sutartis numatė kitą indeksaciją po metų. Jeigu tiksliau, tai kaina išaugo 1,280 milijono.“
Kada salė bus atvira žiūrovams?
Nors žiniasklaidai buvo pristatyta naujoji salė, rangos darbai vis dar vyksta. 15min teiravosi, kada tiksliai žiūrovai galės patys apsilankyti Kongresų rūmuose.
Kas garantuoja, kad darbai bus pabaigti laiku? S.Pancekausko įsitikinimu, be valstybinio finansavimo Kongresų rūmai nieko negalėtų padaryti: „O darbų pabaigą garantuoja sutartis su rangovu, vėlgi gali nutikti įvairiausių force majeure. Šį pastatą mums reikės atiduoti vertinti valstybinei komisijai, kas yra sudėtingas procesas, todėl užtikrinti, kad viskas neužsitęs, pažadėti negalime.“
„Tikslios pabaigimo datos negalime jums pasakyti, nes projektas suskirstytas į du etapus. Šiandien užbaigėme pirmąjį. Tam, kad valstybinė komisija leistų vykdyti veiklą, reikalinga atlikti tam tikrus darbus. Tai yra holų apdaila ir įranga. Tą stengsimės atlikti iki sausio mėnesio“, – tęsė S.Pancekauskas.
Salėje nori matyti ir nevyriausybinį sektorių
Pasak S.Kairio, norisi, kad naujai atsivėrusios institucijos tarnautų ne tik šeimininkams, bet ir būtų atviros įvairioms partnerystėms, nevyriausybiniam sektoriui.
„Pastarosiomis savaitėmis turėjome susitikimų su nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Kaip žinote, salių kompensavimo programa, kuri buvo prie ministerijos, dabar atsidūrė Lietuvos kultūros taryboje. Norisi, kad viskas, kas liečia nevyriausybinio sektoriaus reikalus, ten ir susikoncentruotų. Mes turime tokį lūkestį ir kažkuriuo metu kviesimės nacionalinių įstaigų vadovus, nes dažnu atveju yra svarbu ne pats įkainis, kiek žinojimas, kad viena ar kita salė bus laisva, teikiant paraišką“, – tikino S.Kairys.
