„Kodėl kosminis? Tai – Čiurlionio vaizduotė, jo kosmosas, mąstymas. Pradėjusi rengti tarptautinį M.K.Čiurlionio muzikos festivalį, ėmiau ieškoti įdomių idėjų, susijusių su šiuo mūsų klasiku. Bandėme visaip jo kūrybą transformuoti, buvo ir „Mistinis Čiurlionis“, ir roko fantazija „Čiurlionis Rex“, – ieškojome variantų, kaip jį pateikti nauju, šiuolaikišku rakursu. Šio muziko kūryba ypač tinka transformacijoms ir improvizacijoms, ją galima suderinti su visais stiliais. Čiurlionis turi kažkokio visaapimančio – fantazijos, idėjų – kosmoso“, – sako viena pagrindinių projekto sumanytojų A.Žvirblytė.
Projektas debiutavo dar 2016-aisiais, o jį pirmus kartus atliko trise: A.Žvirblytė, P.Vyšniauskas ir šviesaus atminimo džiazo muzikantas Olegas Molokojedovas. „Kosminis Čiurlionis“ būdavo pristatomas kaip „neribotos muzikinės fantazijos, su džiazo elementais“. Atlikėjai nuo pat pradžių jam rinkdavosi su Čiurlioniu vienaip ar kitaip susijusius kompozitorius. Tai ir kūrybai įtaką daręs Fryderykas Chopinas, ir amžininkai Aleksandras Skriabinas, Claude’as Debussy, Sergejus Prokofjevas, ir su Lietuva susijęs žymusis minimalistas Philipas Glassas.
„Pradėjome groti duetu, koncertavome daug kur, palikdami bazinę idėją Čiurlionio muziką derinti su kitais, kuriuos, tarkim, jis inspiravo. Pavyzdžiui, su Anatolijaus Šenderovo „Eskizais M.K.Čiurlioniui“. Ieškodavome sąsajų ir su šalimis, kuriose grodavome. Jei koncertas užsienyje, stengiamės įtraukti iš ten kilusio autoriaus muziką. Mūsų pristatoma programa visą laiką kinta“, – pasakoja pianistė A.Žvirblytė, su P.Vyšniausku „Kosminį Čiurlionį“ atlikusi ne vienoje šalyje, jiedu grojo ir per didįjį M.K.Čiurlionio kūrybos pristatymą pernai pavasarį Londone.
Šįsyk Vilniuje garsių muzikų duetas programą papildė ukrainiečių kompozitoriaus Levo Revuckio, M.K.Čiurlionio amžininko, kūryba.
Šįsyk Vilniuje garsių muzikų duetas programą papildė ukrainiečių kompozitoriaus Levo Revuckio, M.K.Čiurlionio amžininko, kūryba.
L.Revuckis, kaip ir lietuvių klasikas, turėjo įtakos ukrainiečių muzikos raidai, jo kūryba pasižymi folkloro intonacijomis, raiškia melodika.
Ką klasikinės muzikos atstovei A.Žvirblytei reiškia groti su džiazuojančiu ir improvizuojančiu P.Vyšniausku? „Laimė sutikti tokį scenos partnerį, su kuriuo vienas kitą suprantame iš pusės garso. Daug dalykų mes iš anksto nesitariame, neplanuojame, daug kas vyksta čia ir dabar. Pametu kokią idėją Petrui – per sekundės dalį ją pagauna ir vysto. Lygiai taip pat jis inspiruoja ir provokuoja mane. Mes scenoje kalbamės, nepavadinčiau to vien tik grojimu.
Mes scenoje kalbamės, nepavadinčiau to vien tik grojimu.
Kadangi jaučiame vienas kitą, paliekame nemažai spontaniškumo. Grodama su juo, įsidrąsinau eksperimentuoti, dabar jau gerokai daugiau improvizuoju nei pirmuose bendruose projektuose. Šauna mintis, ir darau kažką visiškai kitaip nei prieš tai buvusiame koncerte, ir žinau, kad Petras tą pačią sekundę mintį perims, papildys ir išvystys. Tai man labai vertinga, nes žmonių, su kuriais gali taip elgtis scenoje, gyvenime sutinki labai nedaug“, – prisipažįsta pianistė.
O tai, kad kiekvienas šio dueto koncertas – lyg visiškai naujas muzikinis atradimas, patvirtina ką tik nutikusi istorija. P.Vyšniauskas su A.Žvirblyte grojo Seule, netrukus po to – antrame pagal dydį Pietų Korėjos mieste Busane. Abu koncertus išklausęs Lietuvos ambasadorius Pietų Korėjoje Ričardas Šlepavičius negalėjo atsistebėti, kaip skirtingai skamba net ir tie patys kūriniai, atliekami puikių improvizatorių.
