– Kaip jūs susipažinote?
„Antas“: Su Gabija susipažinom spontaniškai reivo renginyje. Tada, jeigu neklystu, buvo „Opium‘o“ gimtadienis. Aš pamenu, kad tuomet nieko įdomaus, susijusio su „Kabliu“ ir „Lizdu“, nevyko. Be to, buvau labai seniai lankęsis „Opium‘e“. Gavau pasiūlymą ten nueiti ir pamaniau: „gerai, nueisiu“. Nuėjau ir iš visų vietų, kur lankiausi, būtent ten radau savo žmogų.
Gabija: Iš pradžių net neatkreipiau į Antaną dėmesio. Jis mane užkalbino, bet tuo metu dar nežinojau, kad jis yra „etatinis“ reiveris, kuris nuolatos eina į tuos „tūsus“. Aš tuomet tik pradėjau eiti į tokio pobūdžio renginius.
– Apie jūsų duetą yra atsiliepiama kaip apie „išprotėjusius dėl reivo“. Kodėl?
„Antas“: Anksčiau lankydavausi baruose ir pub‘uose. Bet ten per daug nuobodu, nes susirenkantys žmonės yra pernelyg visuomeniški. O reivo naktinėje tamsoje žmonės, muzika ir visa ta atmosfera yra tiesiog „wow“. Iš pradžių nesigaudydavau, kuo skiriasi muzikos stiliai: drum and bass‘as nuo trans‘o, hardcore‘o, techno ir pan. Dabar, kai susigaudžiau, „radau savo žirgą“, tai jau žinau, kas man labiausiai patinka. Man patinka publika, naktinis gyvenimas, kultūra.
Gabija: Iš tikrųjų, skiriasi ir žmonių kultūra. Kai ateini į reivą, tu nieko nepažįsti. Bet tave priima šiltai, taigi vieningai tampi viso to dalimi. Kai kartu atsipalaiduoji su kitais žmonėmis, jautiesi kaip vienas organizmas. Nėra atstūmimo, atskyrimo. Dėl to norisi grįžti į tą bendrą atmosferą.
– Kada pradėjote reivinti?
„Antas“: Aš gan vėlai pradėjau eiti į reivus. Tai įvyko ekspromtu. Mano pirmasis reivas buvo, kai buvau 24–25 metų amžiaus. Jis vyko Vilniuje, „Metro“, kuris buvo metalistų baras. Tuo metu vyko kažkoks psy‘aus event‘as. Mano draugė sakė, kad privalau ten nueiti. Tai ir nuėjau į „Metro“ ir pamenu, kad buvo keista, nes niekada nebuvau to matęs. O kitas mano draugas dažnai eidavo į reivus: buvo ir bunkeriuose, ir „Abrikose“. Tuo metu aš net nežinojau, kas yra tas „reivas“. O dabar gailiuosi, kad neidavau anksčiau, atrodo, kad prašvaisčiau tą laiką. Galėjau anksčiau atrasti reivus, nes tuomet gyvenimas būtų buvęs linksmesnis.
Gabija: Mano pirmieji pabandymai vyko Anglijoje, nes tuo metu ten studijavau. Turėjau lietuvių draugų ratą, kurie man parodė tą kultūrą. O tie „tikrieji“ reivai pas mane prasidėjo tik praeitų metų gruodžio–lapkričio mėnesį Lietuvoje.
O dabar gailiuosi, kad neidavau anksčiau, atrodo, kad prašvaisčiau tą laiką.
– Kaip paaiškintumėte nežinančiam žmogui, kas yra tas reivas?
„Antas“: Jei apsilankytumėte, suprastumėte. Kartais, kai lankausi Kauno baruose ir karaoke‘ėse, tai susipažįstu su studentais. Klausiu: „Gal norėtumėt nueiti į reivą? Čia bus geras event‘as“. O jie klausia: „O tai kas tas reivas?“ Tai aiškinu, kad čia baruose yra ramesnio pobūdžio pasilinksminimai, o reivuose yra tikras naktinis gyvenimas. Ten kitokia atmosfera, kitokie žmonės.
Gabija: Čia yra gyvenimo būdas, net, sakyčiau, uždara sekta. Žmonės tie patys, kaip šeimos nariai. Sunku nupasakoti, reikia pačiam įgauti savo patirtį, kad galėtum suprasti.
– Įprastai reivai vyksta keistose vietose. Kokia buvo netikėčiausia reivo vieta, kurioje buvote?
„Antas“: Yra tekę dalyvauti Aukštuosiuose Šančiuose Kaune esančiame bunkeryje. Bet ten retai dabar vyksta renginiai. Dar yra buvę Forte, už Panemunės. Taip pat yra buvę po tiltu, apleistose gamyklose. Yra toks gana senas event‘as „Abrikosas“, kuriame renginiai vyksta 4 kartus per metus: per Kalėdas, Velykas, vasarą, per Vėlines. Jie mėgsta keisti renginių vietas.
Gabija: Dar Vilniuje vyksta „Belmonto“ žirgyne. Jie perkrausto vienai nakčiai visą žirgyną, o kitą dieną, šeštą ryto, jau turi būti viską perkraustę atgal į tą pačią vietą. Jie tam turi valandą laiko. Tai įspūdinga, nes reikia surinkti visas šiukšles, viską, kas liko po vakarėlio. Tarsi tą naktį čia nevyko joks renginys.
„Antas“: Yra dar tokia renginių serija „Pakilimai“. Jų yra buvę maždaug dešimt. Kiekvienas „Pakilimas“ būdavo vis skirtingoje vietoje. Neskaitant paskutinių dviejų, nes jie vyko „Loft‘e“. Sunku atrasti tas vietas, nes tai kainuoja pinigus, reikia galvoti, ar žmonės ten rinksis, o svarbiausia rasti vietą, kuri netrukdys dėl keliamo triukšmo.
– Gal esate buvę užsienio reivuose?
„Antas“: Esu (šypsosi). Buvau Berlyne legendiniame klube „Berghain“, kur ne kiekvienas gali įeiti. Iš tiesų, nieko įspūdingo ten, tiesiog mainstream‘as. Jeigu galėčiau rinktis, kur norėčiau apsilankyti, tai rinkčiausi „Tresor“. Tai – vienas iš seniausių Europoje klubų. Mano anksčiau minėtas reiveris draugas, kurį vadinu „Kauno reivo legenda“, yra ten buvęs gal tris kartus.
– Kaip manote, ko Lietuvai trūksta, kad ji galėtų lygiuotis į reivo sostinę – Berlyną?
Gabija: Drąsumo, atvirumo. Publikos turime, kuriai patinka reivas. Bet iš tam tikrų renginių gali justi baimę, kad jie bijo peržengti tam tikras ribas. Trūksta laisvės. Bet čia tikriausiai iš senų laikų likęs mentalitetas. Kalbame ne tik apie reivą, bet apskritai. Norisi inovacijų.
„Antas“: Bet eina pamažu viskas į gerąją pusę. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus Kaune nebuvo tokios vietos, kaip „Lizdas“, o dabar yra.
Bet iš tam tikrų renginių gali justi baimę, kad jie bijo peržengti tam tikras ribas.
– Kaip manote, kokia reivo kultūros reikšmė?
Gabija: Manau, kad vienas pagrindinių aspektų yra saviraiška. Bendras kitų žmonių priėmimas, muzikos galia sujungti žmones. Tai yra svarbiausia. Dabar dažnai būna, kad net reivo vakarėlių organizatoriai konkuruoja vieni su kitais, bet tada yra nukrypstama nuo pagrindinės minties, kad svarbiausia yra publika, jos jausmai ir išsinešti vakarėlio prisiminimai.
„Antas“: Vienyti žmones. Skirtinga muzika surenka skirtingas publikas. Todėl smagu, kai būna renginių, kuriuose yra ne viena scena ir groja skirtingų stilių muzika. Tada pamatai žmonių įvairovę.
– Karlas Lobenas (dar žinomas kap Dj Mag) yra pavadinęs reivą „laisvuoju vakarėliu“ (angl. „free party“). Kodėl žmonės jaučiasi laisvi vakarėliuose?
Gabija: Nes niekas jų nevaržo, neteisia. Nėra tų, kurie suktųsi aplinkui ir sakytų: „O, žiūrėk, ką jis daro, kaip atrodo, kaip elgiasi.“ Žmonės reivuose yra atsipalaidavę, nevaržo savo šokių judesių. Jie sau visiškai leidžia daryti tai, kas viešumoje, manau, būtų labai blogai įvertinta. Reivuose nesi „įrėmintas“. Tai pagrindinis dalykas, kuris traukia.
– Neseniai karo nuniokotoje Ukrainoje vyko „tvarkymosi“ („cleanup“) reivas. Kurio metu žmonės, klausydamiesi elektroninės muzikos, tvarkė mažo kaimelio Yahidn'o (Yahidne) nuniokotus pastatus. Kaip manote, ar tokios unikalios iniciatyvos, į kurias įtraukiamas reivas, galėtų susilaukti pasisekimo Lietuvoje?
Gabija: Na, atsižvelgiant į pačią temą, tai, manau, kad būtų galima ir Lietuvoje padaryti ką nors panašaus. Šią idėją galima panaudoti tvarkant gamtą, renkant šiukšles.
„Antas“: Taip, Ukrainoje tame reive vienas žmogus stovėjo šalia pulto, o kiti žmonės tvarkė pastatą.
Gabija: Bet vis tiek, net ir organizuojant tai, Lietuvoje reivams yra klijuojama „narkomanų“ etiketė, niekas nenori gilintis. O juk svarbiausia muzika ir vieningumas. Reivuose yra daug žmonių, kurie nevartoja alkoholio, nerūko.
„Antas“: Ten susitinka tokių pačių pažiūrų žmonės, kuriuos vienija bendri interesai. Liūdna, kad Lietuvoje nėra daug tokių vietų.
– Palietėte narkotikų temą. Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Jungtinė Karalystė uždraudė reivus, o už jų rengimą buvo skiriamos 20 tūkst. svarų baudos. Taip nutiko dėl aktyvaus ir nevaržomo psichotropinių medžiagų vartojimo reivuose. Kaip manote, kas galėtų padėti reivams tapti saugesne nuo narkotikų vieta?
„Antas“: Seimas turėtų keisti įstatymus. Pavyzdžiui, atrodo, Nyderlanduose tu gali nunešti ištirti medžiagas, kurias gavai. Tuomet žinosi, kas tai, ar tai saugu.
Gabija: Lietuvoje pamažu atsiranda banga, kai imama drąsiau kalbėti apie narkotikus, jų poveikį, kaip su jais elgtis.
„Antas“: Žmogus būtų drąsesnis, jei žinotų, ką daro. O draudimais problemos neišspręsi.
– Tai tiesiausias kelias yra švietimas?
Gabija: Taip, nes sąmoningas žmogus, apsišvietęs žmogus ima dvejoti, ar jam to reikia. Kol tu nežinai, išgirsti tik iš pažįstamų, kad čia gerai, į tai rimtai nežiūri. O kai realiai prisėdi ir pasiskaitai, kas tai yra, kas nuo to gali būti, tai dažnai atbaido. Bet kokiu atveju, nesustabdysi žmonių, kurie nori bandyti.
