Revoliucijos himnas – „Eurovizijos“ scenoje
„Eurovizija“ pirmiausia asocijuojasi su blizgučiais, o politikos konkurse tik tiek, kiek kaimynai vieni kitiems žarsto balsus. Tačiau ukrainiečiai 2005-aisiais žemyno sceną nustebino daina „Разом нас багато, нас не подолати“, parašyta prieš metus vykusių prezidento rinkimų proga.
Tiesa, angliškame variante dingo aliuzijos į tuometinį valstybės vadovą V.Juščenką, tačiau grandinėmis sukaustytos šokėjų rankos pasakė daugiau nei atviriausios protesto eilutės. Nors kūrinys liko tik 19-oje vietoje, tapo Oranžinės revoliucijos himnu, traukiamu ir demonstracijų Baltarusijoje metu.
Laisvėjančią SSRS šlovinantis permainų vėjas
1989-aisias „The Scorpions“ tapo pirmąją vakarietiška grupe, grojusia Sovietų Sąjungoje. Įkvėpti perestroikos nuotaikos, rokeriai sukūrė dainą „Wind of Change“, kurioje apdainavo įspūdžius iš laisvėjančios imperijos.
Po metų kūrinys tapo neoficialiu Vokietijos susivienijimo himnu, skambėjęs Berlyno sieną griaunančiųjų galvose.
Neilgai trukus atsirado ir rusiška kūrinio versija, o 2005-aisiais vokiečių televizijos ZDF žiūrovai jį išrinko geriausiu XX amžiaus kūriniu.
Svajonių respublika diktatūros šešėlyje
Rokeriai „N.R.M“, prisistatantys „Nepriklausomos svajonių respublikos“ vardu, nebijo garsiai kalbėti apie gimtąją Baltarusiją sukausčiusią A.Lukašenkos diktatūrą. Satyroje „Тры чарапахi“ jie dainuoja, kaip pakeliavę po pasaulį ėmė suprasti, kokia politiškai atsilikusi jų tėvynė.
Ši daina skambėdavo kone visų protestų prieš Baltarusijos valdžią metu, o rokerius įkvėpti minias kvietė ir Oranžinės revoliucijos organizatoriai. Nenuostabu, kad vienu metu gimtinės radijo stotims buvo „nerekomenduojama“ transliuoti „N.R.M“ kūrinių.
