IYE – AJAIAI
Lietuviškas eksperimentinio repo projektas IYE feisbuke teturi vos daugiau nei 300 gerbėjų. O ir atsirado ten vos prieš mėnesį. Šiaip ar taip, pačiu laiku. Trepo grupės „Flying Saucer Gang“ (ne)pelnyto išgarsėjimo kontekste dabar daug diskutuojama apie rimtą ir nerimtą repą, svetimos kultūros savinimąsi, parodijavimą ir pan. IYE – geras pavyzdys, kaip vis dėlto galima kurti originalų lietuvišką hiphopą, ne tik nedubliuojant svetimų tradicijų, bet net jas ir praturtinant.
Paklaustas apie santykį su repo kultūra, IYE rašė: „Toli gražu nesidergiame iš šio žanro, šios kultūros, mes augom su šita muzika ir ji mus formavo. Tačiau tai iš esmės yra protesto muzika, tad mums nebaisu joje eksperimentuoti ir priimti stereotipiškai nebūdingus sprendimus, kurie gali sutrikdyti ir boom-bap mylintį oldheadą, ir dabartinį newschoolo paauglį su spalvotais dredais.“
IYE debiutavo klipu „Iškreiptu veidu“, kuriame apsvaigęs, balta suknele pasipuošęs veikėjas yra velkamas tamsiomis gatvėmis ir neaiškiai murma girtuoklišką litaniją.
Netrukus atsirado dar du klipai, žadama nufilmuoti po vieną kiekvienai albumo dainai. Paulius, kurio balsą ir girdime, šiemet pradės studijuoti vaizdo režisūrą, tad muzikos ryšys su vaizdu čia neatsitiktinis. Taip pat ir su teatru: Paulius klipuose imasi originalaus, melodramatiškos vaidmens, kuriuo drąsiai vaiposi iš savęs ir kitų. Ir vaizde, ir muzikoje gausu spontaniškumo, net savotiško dokumentiškumo, tarsi viskas vyktų realiu laiku. Albume ypač patiko momentai, kai kalbama „už kadro“, girdimos žodžių, pokalbio nuotrupos (kodėl aš su rūbais?). Beveik radijo teatras.
Muzikinė albumo pusė (už ją atsakingas elektronikos prodiuseris Spurga) tokia stebuklingai graži ir įvairi, kad ir pati savarankiškai būtų verta albumo. Repavimo maniera taip pat skiriasi kiekviename kūrinyje – nuo mumble (vapėjimo) iki dvasingo lietuviško repo apie švesą tunelio gale. Kartais net rodosi, kad kiekviename kūrinyje parodijuojamas vis kitas Lietuvos reperis. Žaidžiama su pačiais elementariausiais repo reikalavimais: nesuskaičiuojami skiemenys eilutėje, akivaizdžiai ne vietoje kirčiuojama, rimuojami atsitiktiniai žodžiai (skeletas – banketas – kadetas).
Žaismingu požiūriu į kalbą IYE maloniai primena Mesijų (o seni seni, nesėdėk, / tu su visais pašokinėk, / bėki iš ligoninės / bėk iš krematoriumo). O antimoralistinėse istorijose apie Kirtimus, vodkę, skaistyklą, kurioje „nelabai gera, nes aplinkui skamba Stano“, ataidi „McLoud“ įtaka. Taigi tikrai pavydėtina kompanija muzikantų, nesusiliejančių su savo atliekamais žanrais (repu ir metalu), nusistačiusių savas taisykles ir taip iš šalies plečiančių nusistovėjusias ribas.
Mac Miller – Swimming
Mano galva po vandeniu
Bet aš ne duše
Ir nekrikštijamas
Pastaraisiais metais išplitus „Black Lives Matter“ judėjimui, skendimo, dusimo metafora atsikartoja daugelyje kūrinių. Milleris irgi atiduoda šią duoklę. Nors ir baltaodis, afroamerikietiškos hiphopo bendruomenės jis atrodo gerbiamas. Savo muzikoje jis pagarbiai žiūri į muzikinę tradiciją – instinktyviai derina soulo, fanko, džiazo, repo motyvus. Milleris truputėlį smulkesniu šriftu įsirašęs šalia tokių emocionalaus, melodingo hiphopo žvaigždžių kaip Chance The Rapper, Anderson. Paak (su juo turi nuostabų kūrinį „Dang!“), Childish Gambino, Frank Ocean.
Malcolmui Jamesui McCormickui dabar 26-eri. Jis užaugo fotografės ir architekto šeimoje Pitsburge (taigi gana toli nuo tamsių geto gatvių). Save vadina „kiečiausiu žydu reperiu“ (šiuo titulu konkuruodamas su Kanados megažvaigžde Drake‘u). Jo debiutinis darbas 2011 m. užkopė į pirmąją „Billboard“ sąrašo vietą – labai retas pasiekimas nepriklausomam atlikėjui.
Šis albumas – jau penktas (taip pat turi išleidęs dešimtį mixtape‘ų). Milleris čia gerokai subrendęs ir nutolęs nuo vadinamojo frat rap (gatvės gyvenimo nemačiusių baltųjų studentų repavimo apie narkotikus, seksą ir pinigus). Išsiskyrimas su popžvaigždute Ariana Grande paskatino kalbėti apie gilesnes psichologines būsenas, vienatvę, nusivylimą savimi.
Milleris nesistengia žūtbūt parašyti kuo daugiau hitų. Jo stiprybė – smulkios detalės, švelnus, santūrus skambesys ir čilinimo nuotaika, net ir kalbant apie liūdnus dalykus. Kaip rašo „Guardian“, „albumas apie tai, koks jausmas suaugti – atsisakyti tobulumo iliuzijų ir išmokti gyventi su savimi tokiu, koks esi“.
Slaves – Acts of Fear and Love
Britiškas pankroko paveldas iškart atpažįstamas. Jau vien dėl to specifinio, arogantiško chuligano akcento. „Slaves“ prieš trejetą metų pasiūlė piktos, rėksmingos, tiesmukos muzikos dozę. Jų debiutas „Are You Satisfied?“ pasiekė 8 vietą perkamiausių albumų sąraše ir buvo nominuotas solidžiajam „Mercury“ apdovanojimui.
Nepraėjo nė treji metai nuo debiuto – ir štai jau trečias jų albumas. Laurie Vincentas grupėje groja gitara, bosu ir dainuoja, Isaacas Holmanas – dainuoja/rėkia ir stovėdamas muša būgnus. Jau vien jų agresyvi sceninė laikysena verta dėmesio.
Naujajame albume pasigirsta ir pora ramesnių kūrinių, dedikuotų Vincento sūnui, kuris klipe suvaidino grupės prodiuserį ir buvo nufotografuotas albumo viršeliui. Kitose dainose šaipomasi iš „Instagramo“ apsimetėlių ir britų estetinio konformizmo (65 proc. britų namuose rasite bent vieną sieną, nudažytą magnolijos spalva). Tipiška pankrokinė socialinė kritika, bet šiuolaikiniame kontekste – ne tokia jau dažna.
Beje, pradžioje grupė sulaukė daug priekaištų dėl pasivadinimo „Vergais“: neva baltieji šitaip šaiposi iš afroamerikiečių istorijos. Jie atsakė, kad „gali būti darbo vergu ar rutinos vergu, ir tai nebus rasistinis pareiškimas. Mūsų grupės pavadinimas reiškia žmones, kurie nesugeba pasipriešinti savo kasdienybei.“
Tirzah – Devotion
Tinklalapis „Vice“ Tirzah ir Micą pavadino vienomis talentingiausių jaunų Londono muzikos kūrėjų. Šios merginos hebrajiškais vardais yra geriausios draugės ir kūrybinės partnerės. Rugpjūtį jos išleido savo pirmąjį pilną albumą iš poetiškų, eksperimentinių lo-fi meilės mantrų.
Tirzah Mastin dabar 30 metų, ji mokėsi groti arfa, o dabar dainuoja ir rašo dainas drauge su Mica Levi. Pastaroji jau anksčiau sulaukė įvertinimo už subtilius garso takelius filmams „Under the Skin“ ir „Jackie“ (nominacija „Oskarui“). Mica taip pat kuria eksperimentinę popmuziką su grupe „Micachu and the Shapes“.
Iki šiol įrašinėjusios muziką namuose ir labiau sau negu kitiems, šįkart merginos dirbo profesionalioje studijoje. „Guardian“ albumą apibūdina kaip „11 maldų apie tūkstančius smulkių išdavysčių ir nenuspėjamų modernios meilės ritualų“. Tirzah dainuoja lyg pati sau, lyg improvizuodama, specialiai nesilaikydama Micos muzikos diktuojamo ritmo.
Jų intymios, seksualios post-R&B melodijos labai paprastos, bet nenusivalkioja net po daugybės perklausų, o kaip tik įtraukia į jaukų miegamąjį kažkur Londono pakraštyje.
Kathryn Joseph – From When I Wake the Want Is
Škotų pianistei ir vokalistei Kathryn Joseph jau 43-eji, bet tai dar tik antras jos albumas. Įrašyti pirmąjį „bones you have thrown me and blood I’ve spilled“ („Kaulai, kuriuos man metei ir kraujas, kurį išliejau“) ją paskatino kaimynas, multiinstrumentalistas Marcusas Mackay‘us. „Man bloga vos pagalvojus apie savo muzikos įrašinėjimą. Kiek kartų tai dariau – visad atrodė lyg košmaras“, – prisimena Kathryn. Albumas gimė kaip terapija netekus savaitę teišgyvenusio sūnaus.
Tamsus ir klaustrofobiškas debiutas 2015 m. pripažintas geriausiu albumu Škotijoje: įveikė tokius konkurentus kaip Belle & Sebastian, Paolo Nutini ir „Young Fathers“.
Kathryn artima tokiems stilizuotos, teatrališkos tamsos meistrams kaip Nickas Cave‘as ir Kate Bush. Jos dainų tekstuose gausu gotikinių motyvų: pasakyk mano mylimajam / kad viskas baigsis / tik tada, kai paskęsim / šioje savo išlieto kraujo upėje. Muzikoje persilieja skausmas, siaubas ir trapus grožis. Tylų Kathryn vokalą palaiko minimalistinės pianino melodijos.
„Kai esu scenoje, man viskas gerai. Per visą gyvenimą tai vienintelė proga negalvoti, kaip atrodau ar ką žmonės galvoja, dingsta viskas, dėl ko jaučiuosi nepatogiai. Tą akimirką nebeatrodo keista, kad tuo užsiimu, – pasakoja Kathryn. – Tačiau kitą dieną visad noriu tiesiog numirti. Visiška tamsa. Tada atrodo taip keista, tikras košmaras, kad nusprendžiau lipti į sceną.“
