„Rodyti kūrinį čia – ypatingas jausmas, nes Taivanas „Saulei ir jūrai“ – pirmasis gastrolių taškas Azijoje ir ryšio sutvirtinimas tarp dviejų mažų bei drąsių valstybių, gyvuojančių didžiųjų agresorių geopolitinėje papėdėje. Dabar dalijamės ne tik vakcinomis, technologijomis, ar alumi, kurio kaip ir kitų lietuviškų prekių galima rasti visą parą Taipėjuje veikiančiose užkandžių parduotuvėlėse, bet ir per kultūrą kuriame bendrus atsparumo antikūnius“, – apie kūrinio premjerą rytų Azijoje pasakoja viena iš kūrinio autorių V.Grainytė.
Taip pat menininkės pastebi ypatingai mandagų, santūrų ir atidumo detalėms nestokojantį taivaniečių būdą. Vis dėlto jautrūs, globėjiški ir paslaugūs taivaniečiai pajūryje ilgai gulėti ir degintis nėra pratę, todėl dirbtiniame paplūdimyje ieško aktyvesnių veiklų. Kartu su kūrinio solistais ant 34 tonų smėlio šiomis dienomis poilsiauja keturios dešimtys vietos savanorių. Vyriausiai iš jų – 88-eri. Dėl silpnos sveikatos įprastai dienas prie televizoriaus leidžiančią moterį tapti kūrinio dalimi prikalbino anūkė, apie lietuvių menininkių kūrinį ir savanorių atranką sužinojusi socialiniuose tinkluose.
Per 300 kvadratinių metrų ploto siekiantis pasirodymo paplūdimys supiltas vos prieš metus duris atvėrusiame Taipėjaus performatyvių menų centre. Įspūdingos architektūros pastatą suprojektavo tarptautinė architektūros įmonė „Office for Metropolitan Architecture“ (OMA), atsakinga už tokių architektūrinių ikonų kaip Kinijos centrinės televizijos (CCTV) būstinė, gyvenamųjų namų kompleksas „Interlace“ Singapūre, Siatlo centrinė biblioteka ir daugelio kitų išskirtinių projektų įgyvendinimą. Vieną žinomiausių pasaulyje architektūros įmonių įkūrė olandų architektūros žvaigždė, prestižinės Pritzkerio architektūros premijos laureatas Remas Koolhaasas.
Kartu su kolega Davidu Gianottenu projektuodami vienuolikos aukštų performatyvių menų centą Taipėjuje, architektai siekė, kad pastatas išsiskirtų iš „standartinių“ šiuolaikinių teatrų, statomų didžiuosiuose pasaulio miestuose. Šiame projekte akį traukia paprastų, tačiau netikėtų architektūrinių formų jungimas, kai iš didelio kubo centre kyšo trys atskiros teatro salės: didžioji, sferinė ir mažesnė, pavadinta „Blue Box“ (liet. „Mėlynoji dėžė“). Būtent joje ir rodoma Lietuvos vardą pasaulyje garsinanti opera-performansas „Saulė ir jūra“.
Apie planetos ir žmogaus nuovargį, dėl patogumų siekio ir vartojimo kylantį nuobodulį bei gyvenimo paradoksus pasakojantis kūrinys rodomas Taipėjaus menų festivalyje. Kone du mėnesius besitęsiančio ir tarptautinę programą pristatančio renginio tema – „Šokančios ekosistemos“. Ja organizatoriai kviečia susimąstyti apie žmonių ir kitų gyvybių santykius.
