Amerikietis pirmiausia yra išgarsėję kaip grupės „Emeralds“ narys. Nuo 2006 iki 2013 metų aktyviai veikęs trio pasižymėjo kurdamas ambient, minimal, kosmische muziką. Kolektyvui dar neišsiskirsčius visi trys jo nariai taip pat leido ir solo albumus. Pernai grupė atsikūrė bei pastaruoju metu vėl koncertuoja.
Tuo tarpu Steve'as Hauschildtas sėkmingai tęsia solo karjerą. Jo kuriama muzika taikliausiai apibūdinama ambient, Berlin-school, IDM, drone, new age terminais. Čia akivaizdžiai girdima Klaus Schulze, Steve Reich, „Tangerine Dream“, „Autechre“ įtaka, tačiau atidūs klausytojai nesunkiai atpažins jau gan tvirtai susiformavusį ir unikalų Hauschildto stilių. Eksperimentuodamas studijoje jis „laužo“ sintezatorius bandydamas iš jų išspausti maksimumą bei rasti, kas „sulimpa“. Rezultatas – eksperimentinė elektroninė muzika, kurioje ištransliuojama tam tikra melancholijos ir svajingumo nuotaika. Tai daugiasluoksnė terpė, kurioje persipina švelnios melodijos ir subtilios rimtų tekstūros.
Dar nevisai šokių muzika, bet jau ir nebe ambient. Steve'o Hauschildto skambesiui būdingas savotiškas sterilumas ir švara garse. Tai dažnu atveju instrumentiniai ir gan abstraktūs kūriniai, nors pastaruoju metu Styvas leidžia sau paeksperimentuoti ir palepina vokalais (tiek kviestiniais, tiek savo).
Artėjant pasirodymui muzikantas sutiko atsakyti į keletą klausimų.
– Labas, Steve'ai. Kaip sekasi, kuo gyveni dabar?
– Labas, ačiū, sekasi gerai. Šiuo metu ruošiuosi pasirodymams Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tuomet grįšiu į Sakartvelą gruodį, turėsiu čia DJ pasirodymą. Kitąmet, ko gero, vėl teks grįžti į JAV su turu pavasarį.
– Kodėl pasirinkai gyventi Tbilisyje vietoj Klivlando?
– Gimiau Klivlande, vėliau šešeriems metams persikėliau į Čikagą, kol galiausiai atsidūriau čia. Čikagoje turiu daug draugų ir man ten tikrai patiko. Tačiau tai didelis miestas su savo minusais. 2019 m. atvykau koncertuoti čia (Tbilisyje), „Basiani“ klube. Niekada anksčiau nesu buvęs šioje pasaulio dalyje, tad nežinojau, ko tikėtis. Anuomet čia buvo labai pigu gyvent. Nusprendžiau skirti kelias papildomas dienas, kad galėčiau apvažiuoti ir pamatyti daugiau šalies, šiek tiek labiau į ją pasinerti. Galiausiai sutikau žmogų, kuris tapo mano partneriu – dabartinę mano merginą. Tai buvo pagrindinis dalykas, paskatinęs mane persikelti čia. Pastaruosius kelerius metus dažnai čia grįždavau, kol galiausiai persikėliau gyventi nuolatos. Pandemijos metu čia gyvenau Tbilisyje šešis mėnesius, tad čia praleidau gan daug laiko. Suvokiau, kad popandeminiame pasaulyje ieškau kitokio gyvenimo ritmo, jei toks išsireiškimas turi kažkokią prasmę... Manau, kad turiu daug kritikos Amerikos visuomenei. Yra dalykų, kurie man joje patinka, bet buvau tarsi išvargintas ir atrodė, kad atėjo tinkamas laikas persikelti. Bent jau laikinai.
– Koks aspektas muzikoje tau yra svarbiausias ir kodėl?
– Apskritai sakyčiau, kad naujumas. Nebūtinai eksperimentai, bet naujo skambesio paieškos, kad ir ką tai reikštų, ar kokias formos tai beįgytų. Manau, kad ši sąvoka yra tai, kas mane skatina kurti muziką, kurios klausausi, su kuria noriu būti tapatinamas, kurią kuria mano draugai.
Taip pat labai vertinu ir formalią muziką. Tačiau paprastai manau, kad mene ir muzikoje yra tam tikra atsakomybė „stumti“ dalykus į priekį. Man tai labai svarbu. Nemanau, kad tai, ką padariau iki šiol, visiškai atspindi mano skonį, kalbant apie eksperimentinę muziką.
– Ką turi omeny kalbėdamas apie „formalią muziką“?
– Tai gali būti tiek populiarioji muzika, tiek klasikinė muzika. Arba bet kurie „apibrėžti“ muzikos stiliai, kuriuose privaloma laikytis tam tikros formulės, paprasto tempo ar metro.
– Tavo paskutinis albumas „Nolin“ buvo išleistas prieš ketverius metus. Tai gana ilgas laiko tarpas, kalbant apie diskografiją. Kas toliau? Ar jau visiškai atsigavai po kaklo operacijos?
– Taip, tai buvo susiję su operacijomis ir pandemija. Operacijas patyriau pandemijos metu. Prireikė maždaug pusantrų metų kol trečioji operacija galiausiai buvo sėkminga. Po jos nebuvo ypatingai alinančios būklės, dėl kurios negalėčiau dirbti. Tačiau tai buvo tikrai erzinantis dalykas, kuris vargino mane kas kelias sekundes. Tai buvo labiau blaškymas, nei kažkas skausmingo. Iš tikrųjų daug daugiau streso ir nerimo man kėlė pačios operacijos ir sudėtinga situacija sveikatos priežiūros sistema Jungtinėse Valstijose. Tačiau jau baigiau dvigubą albumą. Turiu polinkį grįžti prie dalykų, kuriuos esu baigęs ir toliau prie jų dirbti. Taigi, galiu praleisti gana daug laiko ir paprastai maždaug po dvejų metų jaučiuosi gana gerai su tuo, kaip viskas pavyksta. Tad, iš esmės turiu dviejų albumų vertės užbaigtą medžiagą, kurią ketinu išleisti. Beliko surasti tinkamą leidybinę kompaniją su tinkamu platinimu. Man pasisekė, kad nebuvau įpareigotas kontrakto, kaip kad pavyzdžiui pastaruosius kelerius metus vyko kampanija su „Emeralds“, kurios metu turėjau suskaitmeninti ir iš naujo paruošti leidybai (ang. remaster) mūsų medžiagą.
Tikiuosi, kad vienokia ar kitokia forma mano nauji albumai pasirodys ateinančių metų ar dvejų bėgyje. Gali būti ir taip, kad ji niekada nepasirodys. Tačiau labai abejoju, kad taip atsitiks.
– Minėjai, kad ieškai naujos leidyklos. Ar tai reiškia, kad ketini išeiti iš „Ghostly International“?
– Taip.
– Nebuvai patenkintas bendradarbiavimu?
– Ne, esu jais patenkintas. „Ghostly“ perleidžia ankstesnius „Emeralds“ albumus. Nėra jokių nors nesutarimų su leidybos kompanija.
– Ar gali papasakoti, kodėl 2013 m. „Emeralds“ išsiskyrė ir kodėl pernai vėl atsikūrėt?
– Nenorėčiau veltis į detales dėl to, kodėl išsiskyrėme. Tai lėmė daugybė veiksnių. Bet, manau, kad dirbant prie paskutinio albumo mums visiems buvo akivaizdu, kad nebėra ankstesnio entuziazmo. Jutome, kad privalome judėti toliau ir kiekvienas užsiimti savais dalykais, bent jau kuriam laikui. Tačiau mes ir toliau palaikėme ryšį. Reguliariai susitikdavau su buvusiai grupės kolegomis net ir prieš šių perleidinių seriją.
Manau, kad pandemija tam tikra prasme privertė ir savotiškai paspartino projektą, apie kurį kalbėjome jau daugelį metų, t. y. iš naujo peržiūrėti mūsų diskografiją, ją susikaitmeninti ir remasterinti. Visa tai išleidome pirmaisiais pandemijos metais. Sekėsi gana gerai ir iš to gimė susitarimas su „Ghostly“ dėl pakartotinių leidinių kampanijos. Taigi, kitais metais pasirodys dar vienas leidinys, jis bus kur kas didesnis nei du ankstesni darbai pas „Ghostly“. Nesu tikras, ar dabar galiu atskleisti daugiau detalių.
– Kada paskutinį kartą ką nors darei pirmą kartą?
– Neturiu supratimo. Leisk pagalvoti... Na, mokausi kalbos privačiai, nes pastaruosius dvejus metus nemažą dalį laiko gyvenau Sakrtvele. Niekada anksčiau to nesu daręs. Kartvelų kalba yra sudėtinga ir gan sunkiai išmokstama.
– Klausimas-juokas: kas tavo mėgstamiausias lietuvis?
– Tiesą sakant, tai geras klausimas. Tiksliai prisimenu vieną sintezatorinį albumą iš aštuntojo dešimtmečio pradžios. Sakyčiau, gal 1983 metų... Berods būgnų mašina pavaizduota albumo viršelyje...
– Gal tai Teisučio Makačino „Disko Muzika“?
– Taip! Šitas albumas!
– Oho! Nesitikėjau, kad kažkas iš JAV gali pažinoti ne krepšininkus.
– Beje, kas žymiausias Lietuvos krepšininkas?
– Gal Sabonis?
– Taip, bet jo tėtis irgi žaidė NBA.
– Taip, turiu omeny, kad Arvydas Sabonis yra žymiausias Lietuvos krepšininkas. Dabar jo sūnus žaidžia NBA.
– Manau, kad jo sūnus yra geresnis ir labiau talentingas. Tačiau būtent tėtis buvo tikrai įtakingas ir aplenkęs laiką savo žaidimu. Sakyčiau, labai neįvertintas žaidėjas. Jis būtų mano atras pasirinkimas po Makačino.
– Paskutinis klausimas: ko lankytojai gali tikėtis iš tavo koncerto Vilniuje?
Jei jie manęs anksčiau nėra matę – dažniausiai atlieku savo ankstesnės diskografijos gyvas iteracijas. Repertuaras gali šiek tiek keistis kiekvieną vakarą. Mano pasirodymus papildo Martin Tzonev vaizdo medžiaga. Tai amerikiečių vaizdo menininkas. Su juo esame bendradarbiavę praeityje. Bus keli specialiai šiam pasirodymui kurti ir dar niekur nerodyti vaizdai. Taip pat keli nauji kūriniai, arba tiksliau gyvos jų versijos, iš naujos medžiagos, prie kurios dirbau pastaraisiais metais. Dažniausiai taip atrodo mano pasirodymai.
– Skamba šauniai. Ačiū ir iki greito!
– Iki!
Tą patį lapkričio 11 vakarą savo naują kūrybą pristatys Maksimilianas Opriška, kuriantis po „Fume“ pseudonimu. Dvi gan skirtingos plokštelės „Luminance“ bei „Data Sapiens“ pelnė „Fume“ kokybiško ir gan universalaus prodiuserio statusą. Vienas esminių Fume atributų – meistriškas žongliravimas įtampos amplitudėmis.
Šiuo metu naują albumą įrašinėjantis kūrėjas planuoja pristatyti visiškai naują medžiagą, kurią žadama išleista kitąmet.
Abu pasirodymus lydės specialiai kurtos vizualizacijos, tad lankytojų laukia unikali audiovizualinė patirtis. Menų spaustuvės juodoji salė – puikiai tiks jaukiam ambient vakarui.
