1983-ieji – grupės „The Police“ aukso amžius, jos lyderis Stingas scenoje šėlsta su spalvotomis juostelėmis išmargintu švarku. Jo plaukai dažyti peroksidu ir išsipūtę. Viename iš „Sinchronicity“ turo koncertų minioje buvo paskendęs ir amerikietis Ch. Gable`as – knygos apie Stingo kūrybą autorius ir muzikas.
„Dalyvavau „Sinchronicity“ turo koncerte 1983 m. Pamenu, koncertas buvo labai ilgas, „The Police“ apšildė keturios grupės. Koncertas vyko netoli Los Andželo. Tuomet tai buvo neeilinis įvykis. Buvau labai toli nuo scenos – mačiau tik mažus žmogučius tolumoje. Koncertas man paliko didelį įspūdį“, – pasakoja C. Gable`as.
Viskas prasidėjo gerokai anksčiau, kai Stingas, būdamas 11 metų, dar tik pirmą kartą išgirdo „The Beatles“. Išgirdęs juos per radiją po plaukimo pamokos mokykloje, Stingas sako jau tuomet supratęs, kad tai kažkas neeilinio. Tik vėliau, sužinojęs, kad tai keturi vaikinai iš Liverpulio, užkariavę pasaulį, jis tapo tikras – jei gali jie, galiu ir aš.
Tiesa, iki pasaulinės sėkmės Stingas dar padirbėjo skolų išieškotoju, kontrolieriumi, literatūros mokytoju. Kelią muzikoje Stingas pradėjo nuo džiazo, kurį laiką net koncertavo grodamas kontrabosu su grupe „The Last Exit“ gimtajame Niukasle. Tik vėliau sekė „The Police“, o su jais – visada trijulę lydėjusi sėkmė.
Galiausiai dėl nesutarimų viduje grupė iširo. Jie išsiskirstė, būdami pačioje muzikinės karjeros viršūnėje, kai juos jau buvo išgirdęs visas pasaulis.
Stingas nusprendė į kelią leistis vienas. Pirmąjį albumą „Dreams of Blue Turtles“ („Mėlynųjų vėžlių sapnai“) jis pristatė viename Paryžiaus teatre 1985 m.
„Pirmasis Stingo solinis albumas buvo savotiškas „The Police“ skambesio atsižadėjimas. Manau, jis norėjo pabėgti kiek tik įmanoma toliau nuo roko ir atrasti save iš naujo, visai kitokį. Tačiau pirmus tikrai savitus jo žingsnius muzikoje išgirdau antrajame albume „Nothing Like The Sun“. Čia ir atsiskleidė jo, kaip nieko kito, talentas jungti muzikinius stilius ir komponuoti muziką“, – tvirtina Stingo kūrybos tyrinėtojas Ch. Gable`as.
Anot jo, Stingui puikiai sekasi komponuoti dainas: „Prisiminkime „Every Breath You Take“. Tai iš ties graži daina, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų tai istorija apie persekiotoją, negalintį palikti moters, kurią įsimylėjo. Stingas yra sakęs, kad dainų kūrimas yra tartum alchemija. Magija muzikos ir žodžių chemijoje įvyksta, arba ne“, – tvirtina Ch. Gable`as.
Jo aiškinimu, geriausiose savo dainose Stingas muziką naudoja kaip metaforą. „Dainos „Roxanne“ pabaigoje girdime uždarą akordų ratą, kuris vis kartojasi. Metafora čia ta, kad dainos veikėjas įsimyli prostitutę ir, pripažinkime, kelio atgal nėra, ji profesijos keisti nežada. Veikėjas negali ištrūkti iš užburto rato. Besikartojanti akordų progresiją (vadinasi, muzika) perteikia dainos mintį“, – atkreipia dėmesį Ch. Gable`as.
Visai neseniai pasirodė naujausias Stingo albumas „57th and 9th“ („57-toji ir 9-toji“). Jau ne vienerius metus Gordonas Sumneris, nors į jį taip jau seniai niekas nebesikreipia, su šeima gyvena Niujorke. „57th and 9th“ nurodo į 57-osios ir 9-osios Niujorko gatvių sankirtą, kur esančioje įrašų studijoje ir buvo įrašytas naujasis albumas.
„Pats Stingas sakė, kad beveik neturėjo minčių naujam albumui prieš pakviesdamas muzikantus į studiją. Šis albumas išties skiriasi nuo to, kaip Stingas yra įpratęs kurti. Ankstesnius albumus jis kūrė vienumoje, kur viską apmąstęs grįždavo į studiją sudėti paskutinius taškus ant „i“. Man regis, naujajame albume daug muzikos buvo parašyta smagioje muzikantų kompanijoje. Naujame albume naujumo nedaug, dainos iš ties primena „The Police“ skambesį. Nematau čia nieko blogo. Per paskutinius 15 metų Stingas labai daug eksperimentavo“, – sako Ch. Gable`as.
Išties per paskutiniuosius metus iš Stingo sulaukėme ne vieno siurprizo. Į rankas jis paėmė liutnią ir įrašė albumą atkurdamas XVI a. muziką. „Visada seku paskui savo smalsumą. Žinoma, tai ne visuomet sutampa su komercine sėkme. Nueinu į įrašų kompaniją ir sakau – ketinu įrašyti XVI a. muzikos albumą ir grosiu liutnia. Jie žiūri į mane raudamiesi plaukus, tačiau mano gerbėjai labai kantrūs. Kiekvieną kartą siekiu stebinti“, – komentuodamas savo eksperimentus sako Stingas.
Prieš kelerius metus Brodvėjuje pasirodė ir miuziklas „The Last Ship“, kuriame po ilgos kūrybinės pertraukos Stingas atsigręžė į savo gimtus kraštus ir karjerą laivų gamykloje, nuo kurios pabėgo.
Kasmetėje JAV Kenedžio centro pagerbimo ceremonijoje, kur apdovanojami didžiausią indėlį kultūrai atnešę menininkai, pernai buvo apdovanotas ir Stingas. Amerikiečių aktorė Meryl Streep tuomet tarė įžanginį žodį:
„Keistas dalykas su tuo Stingu. Nepaisant visų jam nepagailėtų dovanų: jo muzikalumo, grožio, jo žmonos ir vaikų, jo atletiškumo ir ugnelės, gerbėjų prikimštų stadionų... Jis vis tiek lyg kažkuo nepatenkintas. Jis vis tiek nepailsta ir žvelgia į tolį galvodamas – kas toliau , kas toliau, kas toliau? Ko dar nežinau, ką dar galiu atrasti? Kodėl reikia pagerbti atlikėjus, kurie ir taip turtingi ir garsūs? Muzikantai padaro gyvenimą saldų“, – kalbėjo M. Streep.
