Prisitaikai žmogus prie visko. Dėl tų smulkių kančių festivalių prisiminimai ir būna tokie ryškūs: ištisus metus girdi „tas alus kaip festivalyje“, „lietus kaip festivalyje“ ir „festivalyje ant žolės patogiau gulėjom“.
Mano pastarųjų metų planuose būna įrašytas vienas didelis festivalis užsienyje ir vienas arba du maži Lietuvoje. Pagal dydį sudėliojau ir šį subjektyvų rekomendacinį sąrašą.
***
Užsienis vilioja galimybe už pakenčiamą kainą gauti visų metų dozę aktualiausių žvaigždžių. Du kaimyniniai festivaliai daugumai gerai pažįstami. Tolimesnių, brangesnių ir gigantiškesnių festivalių, žinoma, nemažai – atkreipiu dėmesį į du, į kuriuos šiemet žvalgausi pati.
Liepos 4–7 d., Gdynia, Lenkija
Tarp lietuvių – populiariausias festivalis užsienyje. Tai nekeista, nes prieinamos ir kainos, ir atstumas. Arčiau Lietuvos nėra kito tokio masto (apie 120 tūkst. žmonių kasmet) ir lygio festivalio. „Openeris“ neturi aiškesnės muzikinės krypties, tačiau programa būna subalansuota tikrai pavyzdingai. Kelios vyresnės kartos legendos (šiemet – „Nick Cave and the Bad Seeds“, „Depeche Mode“, „Massive Attack“), pora dabarties superžvaigždžių, tiesiai iš topų viršūnių („Gorillaz“, Bruno Mars), šiek tiek roko („Arctic Monkeys“), šiek tiek repo (Migos, Vince Staples, Young Thug), šiek tiek madingų hibridų („Young Fathers“, „Chvrches“, „Superorganism“).
Festivalio teritorija – didžiulė. Pirmais metais dariau klaidą lakstydama nuo vienos scenos prie kitos. Daug protingiau išsirinkti pačius svarbiausius ir nepuoselėti vilčių pamatyti viską. Lenkai siūlo įvairių veiklų, tačiau jas dažniausiai nukonkuruoja smėlėtas pajūris.
Liepos 20–22 d., Salacgriva, Latvija
Per dešimtmetį iškilęs Baltijos šalių milžinas (apie 30 tūkst. žmonių). Kaip ir „Openerio“, muzikos stilistika įvairi, tik galimybės gerokai mažesnės. Su „Positivus“ nesunku apsigauti įsivaizduojant, kad kelionė bus neilga (juk Latvija). Iš tiesų 400 km (iki Gdynios – 600 km) gali prailgti, juolab jei pateksite į daugiakilometrinį kamštį. Nebuvau sužavėta ir festivalio išplanavimu – mažoje teritorijoje sugrūsta daug scenų ir triukšmingų, mirgančių turgaus pramogų. Tvarka ir publika paliko menkesnį įspūdį nei „Openerio“ (beje, nedaug brangesnio).
Vis dėlto lietuvio dūšiai „Positivus“ artimas – lyg didesnis, labiau nusisekęs „Granatų“ brolis. Latviai kasmet daugybę lietuvių ir estų prisivilioja pasikviesdami vieną ar dvi didžiules žvaigždes, retai apsilankančias mūsų regione. Šiemet šį vaidmenį atliks „Nick Cave and the Bad Seeds“. Taip pat bus galima išvysti Lietuvoje jau matytus „The Prodigy“ ir Tove Lo, dieną prieš „Positivus“ dainuosiančią VU Botanikos sode. Lietuvai šiemet Latvijoje atstovaus vienintelis Justinas Jarutis.
Rugpjūčio 8–15 d., Budapeštas, Vengrija
Šiemet mano žvilgsnis krypsta į Budapeštą, kur nuo 1993 m. saloje vyksta „Sziget“. Kasmet skaičiuojama apie 400 tūkst. lankytojų. Bilietai nedaug brangesni nei „Openerio“ (3 dienos – apie 200 Eur). Dalis atlikėjų pasirodys ir Lenkijoje („Arctic Monkeys“, „Gorillaz“), tačiau bus ir tokių, kurių šalia Lietuvos greitu metu tikriausiai neišvysime: Kendrick Lamar, „Slaves“, „Shame“, „King Gizzard & the Lizard Wizard“, „Mumford & Sons“, „The War On Drugs“, Lianne La Havas. Festivalis vis dažniau vadinamas europietišku „Burning Man“ – dėl unikalių atrakcionų ir meninių instaliacijų. Čia galima atvykti ir vienam vakarui, bet ištvermingiausiems koncertai vyksta visą savaitę.
Rugpjūčio 10–12 d., Helsinki, Suomija
Keliaujant priešinga kryptimi, galima rinktis „Flow“ festivalį Suomijoje. Čia šiemet taip pat apsilankys Kendrickas Lamaras, išskirtinį koncertą Europoje surengs Lauryn Hill – ji atliks savo debiutinio, 5 „Grammy“ apdovanoto, 20-metį švenčiančio šedevro „The Miseducation of Lauryn Hill“ dainas. Taip pat bus galima išvysti Lietuvoje neseniai iš naujo atrastą Patti Smith, šį antradienį Vilniuje grojusią Lykke Li ir netgi visai šviežią repo komandą „Brockhampton“.
* * *
Tingintiems važiuoti į užsienį, Lietuvoje belieka rinktis tarp popsinių, masinių ir mažų, specifinių festivalių.
Liepos 12–15 d., Anykščiai
Jei galėčiau rekomenduoti tik vieną festivalį – tai būtų „Velnio akmuo“. 2009 m. gimęs kaip metalo festivalis, šiandien jis – labai pasikeitęs ir išaugęs. Idealiame pasaulyje taip turėtų atrodytų „Roko naktys“ (šiemet jau galutinai pranykusios savo „Galapagų“ salyne). Žinoma, „Velnio akmuo“ vis dar nėra festivalis visiems – tokiu jis ir nesiekia būti. Jo stilistika – griežtai gitarinė (su retom „Solo ansamblio“ išimtim) arba, kaip patys vadina, „ekstremalaus rokenrolo“. Festivalio esmė – dviejų scenų skirtis. Neabejotinai rastume užkietėjusių metalistų, per visą savaitgalį nenueinančių iki roko scenos, o gal ir atvirkščiai – tokių, kurie metalo sceną apeina lanku. Visgi VA sėkmingai mažina šią perskyrą, artindami tamsų ir sunkų metalo pogrindį su madingu, jaunatvišku roku. Pernai paupyje atsiradusi trečioji scena dar labiau pabrėžia organizatorių drąsą eksperimentuoti ir plėsti „sunkiosios muzikos“ sampratą.
VA vis dar yra jaukus, saugus, be didelių lėšų kuriamas renginys, skatinantis pasitikėti rengėjų skoniu ir pasidomėti nežinomais vardais. Šiemet verta vykti dėl nemažo būrio grupių. Metalo scenoje pasirodys švedų legendos „Marduk“ ir graikai „Rotting Christ“. Roko scenoje nekantraudama laukiu kanadiečių „Preoccupations“, danų „Iceage“ ir ypač pernai debiutavusių belgų „Brutus“.
Birželio 28–30 d., Varniai
Nemėgstantiems eksperimentų, o labiau vertinantiems tradicijas ir griežtas subkultūrų ribas, galima rinktis 19 metų vykstantį „Kilkim žaibu“. Šis nedidelis festivalis siūlo karybos, senųjų amatų, pagonybės, folkloro ir sunkiosios muzikos pramogas. Metalo šiemet bus nuo okultinio ir simfoninio iki viduramžiško.
Rugpjūčio 24–26 d., vieta dar neatskleista
21-asis „Mėnuo Juodaragis“ šiemet vyks glaustuoju formatu – bus parduota tik 2000 bilietų. Visi jie – pasiūti iš lino. Tokių mielų, stilingų ir įsimintinų smulkmenų tikrai bus ir pačiame renginyje, kūrybingai išnaudojančiame baltų kultūrą ir folklorinę muziką. Nežinia, dėl kokių priežasčių, bet šiemet siūloma „pirkti katę maiše“ – atlikėjai nėra skelbiami. Tiesa, MJR gali sau tai leisti: per daugybę metų jie turi būrį ištikimų fanų ir patys yra tapę tvirtu kokybės ženklu.
Liepos 26–29 d., Molėtų raj.
Tiems, kuriems scenoje nebūtini gyvi instrumentai, verta rinktis didžiausią elektroninės muzikos festivalį „Sūpynės“. Pradėtas prieš 12 metų „minimal.lt“ bendruomenės, jis išaugo iki visai ne minimalaus. Po pertraukos 2016-aisiais „Sūpynės“ ir vėl siūlo įvairius techno, house, noise, industrial, experimental ir kitokius muzikinius mišinius iš JAV, Skandinavijos ir Lietuvos.
Rugpjūčio 3–5 d., Rumšiškės
Tik mokinukų belankomas Rumšiškes kartą per metus sudrebina „Granatos“. Prieš 5 metus šis festivalis gimė su ambicija būti didžiausiu popmuzikos festivaliu ir savo išsikeltą kartelę vis dar išlaiko (ypač „Karklei“ tapus pajuokų objektu). Dalį potencialių (ir finansiškai stabilesnių) svečių jis atstumia orientuodamasis į vos pilnametystės sulaukusius klausytojus. Festivalis taip pat vis nesužiba ir įdomesnėmis užsienio žvaigždėmis. Nepaisant kasmet atvežamų vienahičių atlikėjų (šiemet – Rita Ora) ar didžėjų, didžiausios žvaigždės čia visada būna lietuviai (Jazzu, Lilas ir Innomine, „ba.“, Monique). „Granatose“ eilinį kartą galima įsitikinti, kad užaugo nauja klausytojų ir atlikėjų karta, kuriai arčiausiai širdies – gimtosios šalies atlikėjai.
Taip pat „Granatos“ vilioja ir repo scena – suteikia galimybę vienu ypu pamatyti būrį stipriausių Lietuvos reperių, šiaip jau neturinčių daug vietų koncertams („Despotin Fam“, „Mad Money“, Erkė, Micro One, Omerta, Karpiz).
***
Privengiantiems didelių žmonių sankaupų, trokštantiems originalesnių ir pigesnių nišinių renginių arba išvis nenorintiems važiuoti iš sostinės – ketvertas mini pasiūlymų.
Liepos 6–8 d., Varėnos raj.
„Pasidaryk pats“ bendruomenė kviečia į penktąjį nekomercinį „Pelkių festivalį“. Kaip patys skelbia, „čia susirenkama ne pirkt / parduot / vartot, o susitikt / pabūt / paveikt“. Užmojai nėra dideli, tačiau pakviesta gana žymių („Garbanotas bosistas“, „Vilniaus energija“, „Ministry of Echology“) ar mažiau žinomų, bet stiprių ir originalių („Phrenetix“, „shishi“, „Džiazlaif“, „Crucial Features“) Lietuvos grupių – nuo džiazo iki metalo, nuo regio iki pankroko. Taip pat - svečių iš Baltarusijos, Suomijos, Danijos ir kitur.
Rugpjūčio 9–13 d., Dzūkija
Jei labiau vertinate bendrą patirtį, buvimą su draugais gamtoje ir naujus pojūčius, galite rinktis „Yagą“. Prieš 15 metų užsimezgęs susibūrimas Dzūkijos miškuose turi daug fanatiškų gerbėjų, per metus nevažiuojančių niekur kitur. Čia skambanti elektronika, pristatomos psichodelinės instaliacijos ir dekoracijos, meninės erdvės, miškas ir joga turi mistinę, magišką aurą.
Birželio 1–3 d., Molėtai
Pirmosiomis birželio dienomis vasaros sezoną atidarys „Postcosmos“. Šis mini festivalis traukia pirmiausia tuo, kad vyksta Etnokosmologijos muziejaus ir Observatorijos kaimynystėje. Taigi pretenduojama į originalią mokslo ir muzikos jungtį. Vyks nestandartinių ir nenuspėjamų temų paskaitos: apie senąją lietuvių pasaulėžiūrą, „Apollo“ eros misijų mokslinį palikimą, žiniasklaidą kosmose ir „pasaulio ribas amžių kontekste“. Tikiuosi, mokslo jose bus pakankamai, nes pagoniškiems zodiakams skirtų festivalių jau turime.
Festivalis pasižymi gana ryškiai apibrėžta muzikos stilistika – tai tamsūs post- žanrai (postrokas, postpankas, postelektronika). Tiesa, iš šios stilistikos kiek iškrenta „Golden Parazyth“, tačiau visas likęs sąrašas – nuoseklus ir viliojantis: „Vilkduja“, „Girių Dvasios“, „Autism“, „Oorchach“, latviai „Parára“.
Birželio 2–3 d., Vilnius
Nepriklausoma muzikos agentūra „Tilto namai“ antrą kartą rengia jaukų miesto festivaliuką „Downtown Forest“ miško amfiteatre. Vaikams, šunims, tėvams, hipiams, hipsteriams ir visiems kitiems čia bus pasiūlyta visokiausių žanrų lietuviškos muzikos. „Vilniaus energija“, „Garbanotas bosistas“, Fingalick, „Abudu“, migloko, „Parranda Polar“ ir daug kitų. Šis renginys, kaip ir patys „Tilto namai“, ypatingas savo šeimyniška, bendruomeniška atmosfera – ne tik tarp klausytojų, bet ir tarp muzikantų. Tad šis festivalis gali būti puiki vasaros įžanga. Proga dar dvejojantiems, nedrįstantiems ir tingintiems apsispręsti, kiek ir kuriuos festivalius šiemet aplankyti.
