Jau visai netrukus, ateinančią savaitę, paaiškės ir pagrindiniai pretendentai laimėti apdovanojimų prizus – simbolinius pjūklus.
Vis labiau artėjant T.Ė.T.Ė. apdovanojimams, svetainė „Music.lt“ surengė išskirtinį interviu su idėjos autoriumi Viliumi Alesium bei drauge su juo renginį organizuojančiu „Bonus FX“ muzikos agentūros vadovu Jonu Ščevinsku.
– Kaip prasidėjo T.Ė.T.Ė.? Ar tai buvo atsakas M.A.M.A., ar jau turėjote šią mintį anksčiau?
Vilius: Kaip ir šiemet, taip ir pernai M.A.M.A. paskelbė savo nominacijų šešetą ir tą naktį man kažkaip atėjo mintis, kad toms grupėms, kurioms nedavė nominacijos M.A.M.A., turi duoti kažkas kitas. Automatiškai atsirado T.Ė.T.Ė.. Tada Jonas, kaip vienas iš buvusių „A.LT“ organizatorių, pasisiūlė padėti ir mes pradėjome tą reikalą sukti.
– Tai vis dėl to inspiraciją davė M.A.M.A.?
Vilius: Tai taip, ir pavadinimas dėl to toks. Tas „T.Ė.T.Ė.“ – nors ir su taškais, bet niekaip nesišifruoja. Pradžioje buvo mintis daryti ironiškus apdovanojimus, bet pagalvojome, kad norisi išvengti „svogūnų“ apdovanojimų. Kadangi alternatyvos scena yra didelė ir poreikis tokiems apdovanojimams tikrai yra, tai pagalvojome palikti tik pavadinimą juoko forma. Nors ir tas pavadinimas duoda savo jėgos, bei kaip ir pats apdovanojimas – pjūklas – yra gana simbolinis.
Jonas: Man rodos, kad M.A.M.A. greičiau išsisems nei T.Ė.T.Ė.
Vilius: Čia taip gaunasi, kad mes esame tarsi M.A.M.A. skautai. Atrandame naujas grupes, o jas vėliau nominuoja M.A.M.A. Kaip Markas Palubenka, Liūdni Slibinai. Pas mus nėra milijoninių rinkų ir viskas iškart pasimato. Jų publikoj yra daugiau žmonių, nežinančių, kas vyksta jų scenoje, lyginant su mūsų scena, kur renginys yra uždarame klube ir labiau nišinis.
– O kaip su tiesiogine transliacija: bus šiemet ar nebus?
Vilius: Internetu gal, bet tikriausiai – ne. Su televizine transliacija atsiranda pertraukos reklamoms ir renginys tampa labiau skirtas televizijai.
Jonas: Bet kokiu atveju filmuosime, tik nenorime nutolti nuo pradinės idėjos, kad tai yra renginys atlikėjams.
Vilius: M.A.M.A. apdovanojimus stebėjau ir gyvai, ir per televiziją / „Youtube“, tai ekrane atrodė geriau. Nors, aišku, smagu, kad yra tokie apdovanojimai ir tos alternatyvos ten šiemet buvo. Nors pas mus alternatyva dažnai laikoma viskas išskyrus Šarkas.
– Tai T.Ė.T.Ė. vizija ir yra iškelti nežinomus atlikėjus?
Vilius: Taip, be abejo. Mes po truputį einame prie to, kad atrandame perspektyvias grupes ar atlikėjus, kurie ateityje galėtų kažką nuveikti.
Jonas: Mes patys ir nevertiname – turime komisiją, kuri vertina, o mes tik atrenkam ir sudarom galimybes grupėms prisistatyti arba jų fanams pristatyti juos.
– O kas sudaro komisiją?
Vilius: Skirtingų muzikinių stilių portalų atstovai, žurnalistai, muzikantai, muzikologai, blogeriai. Dažniausiai tie, kurie susiję su muzika, kurie rašo apie ją. Šiemet padarėm filtrą per Facebook'ą, kas mums patiems tapo staigmena ir atradom naujų dalykų. Tarkim, jei vienas atlikėjas nėra daug padaręs, bet tai, ką jis padaręs – viena daina ar klipas, padaro įspūdį, jis susilaukia nemažo palaikymo. Geriausias kelias yra paklausti žmonių, kurie domisi ta muzika ir jie tau viską pasakys.
Jonas: Galima sakyti, kad tai yra apdovanojimai, kuriuos formuoja pati visuomenė, mėgstanti muziką.
Vilius: Aš ir noriu, kad tokiu principu viskas vyktų. Kad tai būtų savotiškas žaidimas.
– Kokia situacija su nominacijomis? Ar jos skiriasi nuo praėjusių metų?
Vilius: Taip. Panaikinome atskiras muzikantų nominacijas, nes tai yra labai subjektyvus dalykas ir labai sunku nuspręsti. Tai sutraukėme į 2012 „Metų charizmą“. Taip pat atsirado „Metų festivalio“, „Metų muzikos skleidėjo“ ir „Metų DJ komandos“ nominacijos.
– Kaip buvo sugalvota T.Ė.T.Ė. naujokų perklausa?
Vilius: Čia buvo labiau reklaminis renginys – pranešimas, kad T.Ė.T.Ė. artėja ir kartu proga surasti 2012 m. atsiradusias grupes, kurios pasisiūlytų groti. Konkursą laimėjo „Movo“ – jie turės savo pasirodymą scenoje.
– Kokios staigmenos laukia?
Jonas: Na, galim tik pasikartoti, ką jau esam paskelbę. Tai – vedėjai, kuriuos jau atsirinkom.
Vilius: Taip. Vedėjai ir turėtų pateikti daugiausiai staigmenų. Tai – jauni aktoriai, neieškantys žodžio kišenėje, muzikalūs.
Jonas: Ir kandūs.
Vilius: Žiūrėsim, bet fejerverkų, tikriausiai, nebus. Šiuo metu, po įvykių Brazilijoje, tai nelabai žiūrėtųsi.
– Kaip vertinate praėjusių metų apdovanojimus? Kokie atgarsiai jus pasitiko? Kokios klaidos?
Vilius: Klaidų buvo, bet nieko labai baisaus. Tai buvo pirmi tokie apdovanojimai, grupės keitėsi greitai, pertraukų didelių nebuvo, tad jei būtų vykę tiesiogiai per televiziją, būtų buvę galima drąsiai leisti į eterį. Techninių nesklandumų taip pat didelių nebuvo. Gal buvo galima ką nors padekoruoti, bet apdovanojimai yra toks renginys, kad tu turi tikėtis, jog tau teks palaukti, nes tai nėra ištisinis koncertas.
Jonas: Šiemet jau esam numatę ir pasirengę galimiems stage dive`ams. Pridėsim čiužinių. (juokiasi)
Kaip vienoje scenoje sujungiat elektroniką, roką, hip-hopą ir visą kitą alternatyvą? Renginio metu vyksta nemažas subkultūrų maišymasis, ar būna kokių problemų ir kaip tai apskritai atrodo?
Vilius: Konfliktų nebuvo, žmonės patys žiūri, kaip jie nori žiūrėti.
Jonas: Per „A.LT“ apdovanojimus to taip pat nebuvo. Anaiptol, grupės per pertraukas susitinka, bendrauja užkulisiuose, bando surasti bendrą kalbą, taip net gimsta bendrų projektų, kurie vėliau bandomi realizuoti. O publika pasiskirsto grupelėmis: kai groja metalistai, reperiai eina parūkyti ir atvirkščiai.
Vilius: Pernai labai gerai tai simbolizavo „My Favorite Gun“ ir „Omerta“, kurie kartu surengė pasirodymą, sumaišė roką su repu. Mūsų misija iš esmės tokia ir yra – atrasti naujus atlikėjus ir skleisti toleranciją tarp skirtingų muzikos stilių, skirtingų spalvų. Pernai buvome ir specialius vaizdo klipus sukūrę – apie tai, kad visi esame tokie skirtingi, bet ar galime gyventi po vienu stogu?
Jonas: Ir informacija sklinda. Pavyzdžiui, kas domisi metalu, dažnai nesidomi punk-roku. O čia sužino, kas ką padarė, kas nominuoti, apsišviečia. Daug žmonių rašė, kad nesitikėjo, jog Lietuvoje yra tiek grupių ir kad jos taip gerai atrodo. Net žinomi muzikantai apie tai kalbėjo.
– O kokie planai ateityje?
Vilius: Žiūrėsim. Yra mintis patį T.Ė.T.Ė. puslapį atgaivinti, kad visą sezoną veiktų, kad vyktų interviu, ką dabar darome prieš patį renginį. Norisi atgaivinti muzikinę sceną, prekybą muzikos įrašais ir panašiai. Kad viskas būtų vienoje vietoje. Mes tokie neveiklūs esam: patys muzikantai sau vadybininkais nebūna, vadybininkams reikia mokėti, o ir tų vadybininkų nėra daug. Man visada imponuoja „G&G Sindikato“ narys Mamania, kuris per kiekvieną festivalį atsiveža lietuviško hip-hop'o kompaktų, pasistato palapinę ir prekiauja. Kiekviena grupė turėtų tuo užsiimti.
Jonas: Panašu, jog jau atėjo laikas atsirasti tokiam dalykui, kaip internetinė parduotuvė, kuri prekiautų muzika.
Vilius: Mes gal esame kiek senamadiški, bet mums patinka turėti kompaktą, fizinį dalyką.
Jonas: Dabartinės grupės paprastai tik įrašo dainą ir iškart ją išleidžia į internetą, taip tarsi skatindamos parsisiuntimus. O galėtų duoti ištraukas, ar dainas su pypsiukais, miksą su keliom dainom. Galiausiai to niekas neperka, nes jau visi būna girdėję. Tai čia T.Ė.T.Ė. gal ir pasitarnaus, padės paskleisti žinią apie muziką kitais kanalais, ne tik atiduodant muziką į virtualią erdvę.
