Bardas gyvena kiekviename afgane, net ir Talibano kovotojų gretose, rašo bbc.co.uk. Nepaisant muzikos ir dainų draudimo to metu, kai jie valdė šalį, kariai netruko suprasti, kad poezija – Afganistano kultūros širdis, pranokstanti etnines ir kalbines sienas.
Epinės dainos ir kovų himnai per amžius buvo karių stiprybės šaltinis.
Vis dėlto tarptautinių jėgų vykdomų operacijų laikui einant į pabaigą, Islamo kovotojai dvigubai stiprina savo pastangas, siekdami perimdami šią brangią kultūrinę tradiciją. Jų įsitikinimu, poeziją pavertus atitinkamomis skanduotėmis, giesmėmis, tai padėtų pritraukti naujų kovotojų ir įkvėpti senuosius narius.
Šių metų pradžioje Talibanas įkūrė internetinę svetainę, pavadinimu „Tarani“ (išvertus į lietuvių kalbą, šis žodis reikštų giesmę arba baladę). Joje patalpinta daugybė nuorodų į tuzinų skirtingų dainininkų sukurtų dainų.
Šiais metais į anglų kalbą buvo išversta netgi Talibano poemų rinktinė.
Talibų poezija ir dainos, tiek puštūnų, tiek dari kalba, yra ritmingos, jausmingos ir hipnotizuojančios, dažniausiai be jokio instrumentinio akompanavimo.
Jų pirmos apraiškos fronto linijose skambėjo per 9 dešimtmetyje vykusią sovietų invaziją – afganų mudžahedų kovotojai naudojo patriotines ir religines dainas motyvacijai sustiprinti.
Jiems perėmus valdžią į savo rankas 1996–2001 m. laikotarpiu, Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos departamentas baudė tuos, kurie pardavinėjo, grojo ar klausė muzikos. Tačiau poeziją ir dainavimą be instrumentinio akompanavimo jie tik skatino.
Šiuo metu Talibanas netgi turi specialų departamentą, skirtą tokio poezijos meno produkcijos gamybai ir platinimui. Oficialiai šioje srityje „ besisukančių“ įtakingų personų sąrašai neskelbiami, bet akivaizdu, kad poezijos platinimas tapo milžinišku verslu, kuriame cirkuliuoja milijonai dolerių. Kai kurie albumai išleidžiami šimtų tūkstančių tiražu.
Vieno muzikos parduotuvėlės savininko Pakistane teigimu, pastaraisiais metais pastebima ryški įrašų kasetėmis populiarumo mažėjimo tendencija.
„Dabar kiekvienas, turintis kompiuterį ir paprastą įrangą gali pasigaminti kopiją“, – kalbėjo muzikos parduotuvėlės savininkas Abdulas Rahimas.
Talibano poezija populiarėja ir pasitelkiant mobiliąsias technologijas, Bluetooth programą. Nemažai šią poeziją atsisiunčia ir naudoja kaip skambučio melodiją.
„Talibų dainos – labai efektyvios. Poezija yra paprasta ir galinga, prisibeldžianti į daugelio vietos žmonių širdis“, – dėstė universiteto šiaurės vakarų Pakistane esančio Pešavaro universiteto profesorius Qibla Ayazas.
Itin dažnai talibų poezijoje galima atrasti centrinę vienišo kovotojo figūrą – jauno, bebaimio, stovinčio priešais savo priešą afgano.
Kovotojas, besipriešinantis galingesniam ir gausesniam išorės priešui, nuo seno buvo ir išliko itin svarbus talibų poezijos lyrinis subjektas, įsiliejantis į kupiną konfliktų šalies istoriją.
Afganų valdžia tvirtina, kad žinutės talibų poezijos posmuose yra „daugiausiai be pagrindo ir neteisingos“, tačiau vis vien yra gerokai susirūpinę jų įkvėpimo aspektu. Generolo Abdulo Manano Farahi teigimu, tokios dainos „gali motyvuoti paprastus talibano narius peržengti ribą ir imtis žiaurių veiksmų“.
Talibano poezija puštūnų literatūroje laikoma „liaudies“ poezija – kurta žmonių žmonėms.
Poezijos kalba – paprasta ir tiesiogiai susijusi su kasdieniu afganų gyvenimu. Nors joje galima rasti įspūdingų įžvalgų apie jų jausmus ir rūpesčius, tačiau iš esmės jos aukšto lygio poezija greičiausiai nepavadinsi.
Ji kupina karo šūkių, retorikos. Tai, kas jai suteikia galios ir jėgos, yra ritmas ir dainavimo maniera.
Tai nėra didinga poezija, kaip afganų folkloro poemos, tačiau talibų poezijoje apdainuojami vaizdiniai ir rūpesčiai paliečia publikos širdis.
