– Pastaruoju metu Valstybiniame pučiamųjų instrumentų orkestre vyko daug permainų, neaplenkusių kultūrinės bendruomenės akiračio. Kas buvo nuveikta, įpusėjus Jūsų paskyrimo kadencijai? Kur link juda „Trimitas“?
– Jeigu lygintume „Trimitą“ su skrendančiu lėktuvu, tai šiuo metu jis yra įsibėgėjęs, atsiplėšęs nuo pakilimo tako ir kyla. Skridęs lėktuvu puikiai žino, kas yra startas, kai lėktuvas staigiai kyla į viršų, sukelia adrenalino bangą. Mes kylame aplink siaučiant audrai, kalbu apie pandemiją, o mūsų lakūnai yra nauji dirigentai. Vienas iš Švedijos – Leif Karlsson, kuris net ir tokiu sudėtingu laiku atvyksta čia. Kitas – Karolis Variakojis – vienas perspektyviausių jaunosios kartos dirigentų. Abu jie pilotuoja mūsų lėktuvą aukštyn.
Ilgainiui „Trimitui“ buvo suformuotas žygiuojančio orkestro įvaizdis. Tokia orkestro tradicija buvo labai populiari 6-7 dešimtmečiuose ir kitose šalyse. Tačiau laikas ir visuomenės poreikiai keičiasi, tad neišvengiamai turi keistis ir mūsų kolektyvas. Pasaulyje senokai egzistuojantis sceninio koncertinio pučiamųjų orkestro žanras Lietuvoje dar gana menkai plėtotas ir į šią laisvą nišą mes žengiame. Pasaulyje yra daug tokių orkestrų, pavyzdžiui Amsterdamo, Stokholmo, Londono, Niujorko simfoniniai pučiamųjų orkestrai, kurie groja ne aranžuotes, o būtent pučiamųjų orkestrui sukurtas programas. Jiems kūrinius rašo šiuolaikiniai kompozitoriai ir tai yra dar viena platforma nacionalinei kultūrai, naujajai muzikai, pritraukiančiai šių dienų įvairių kartų žiūrovą.
Nors formaliai tiek įstaigos įstatuose, tiek kituose Kultūros ministerijos dokumentuose yra fiksuota, kad šis kolektyvas atstovauja profesionalaus scenos meno žanrą, tačiau realybė, kurią radau pradėjęs dirbti prieš beveik trejus metus, buvo kitokia. Orkestras iš inercijos darė visko po truputį – dalyvavo mėgėjų meno renginiuose Lietuvoje bei užsienyje, tradicinėse eisenose, taip pat atliko populiariosios muzikos programas su pop ar operos solistais ir tik laikas nuo laiko rengė rimtosios muzikos koncertus. Tokia situacija primintų sportininką, vieną dieną užsiiminėjantį sunkiąja atletika, kitą dieną – menine gimnastika. Akivaizdu, kad neįmanoma to suderinti norint ne mėgėjiškai, o profesionaliai plėtoti šias veiklas.
Pastaruoju metu mes pradėjome rengti daug daugiau sceninių koncertinių programų ir tai yra mūsų pranašumas, privalumas lyginant su kitais Lietuvos pučiamųjų orkestrais. Tiesiog pražygiuoti ir pagroti šiais laikais nebepakanka. Mūsų grojamos koncertinės programos turi būti aukščiausios kokybės, kuria nenusileistume kitiems profesionaliems scenos orkestrams Lietuvoje ir užsienyje. Tik tada mes būsime įdomūs ir reikalingi.
Labai džiaugiuosi, kad per pastaruosius metus prie kolektyvo prisijungė daug naujų žmonių, kurie atėjo su kitokiu matymu, naujomis idėjomis, alkiu kurti ir groti. Džiugu, kad jie yra tikri profesionalai ir dirbant su jais turi pasitempti ir kai kurie orkestro senbuviai.
Jaučiu, kad kolektyve vyrauja labai gera kūrybinė atmosfera. Muzikantai drąsiai ateina su konkrečiais pasiūlymais, kaip organizuoti ir pagerinti darbą, kokių kūrinių jie nori, kiek laiko reiktų ruoštis. Tai nebėra pasyvi ir laukianti įsakymų iš viršaus žmonių grupė.
Kalbant apie ūkinę orkestro gyvenimo pusę – turime trijų šimtų vietų salę Ševčenkos g. 19A, kurią suremontavome ir įveiklinome. Esame parengę investicinį projektą salės renovacijai, tikimės gauti finansavimą kelių metų bėgyje. Ši vieta Naujamiestyje įsilieja į jau besiformuojančią kultūrinę aplinką, kurioje įsikūrę dailininkų loftai bei teatro bendruomenė, o mes – greta jų.
– Gera atmosfera darbe išties labai svarbu daugeliu aspektų. Gal galėtumėte papasakoti, kokį vadovavimo stilių renkatės?
– Man patinka tas horizontalusis valdymo stilius, kuomet sprendimų ieškoma ne hierarchiškai, nuleidžiant juos iš viršaus į apačią, bet komandiškai. Be abejo, galutinį sprendimą priimti tenka man. Reikia pripažinti, kad gyvenimas kolektyve yra kaip vandenynas – banguoja, pakyla vienas, tuomet kitas kraštas, ošia skirtingomis spalvomis, yra turtingas, spalvingas, auga pats. Manau, kad kiekvienam kolektyvo nariui labai svarbu yra savikontrolė, savianalizė ir vidinė motyvacija, nes tai yra variklis. Mano užduotis užkurti kūrybinį laužą, uždegti idėją, o vėliau jis pats dega ir šildo.
Žinoma, norėtųsi oresnių atlyginimų, kad žmonėms nereikėtų dirbti per kelis darbus, nes tokia situacija vargina ir reikalauja papildomų jėgų. Norint išeiti iš užburto rato, reikia ne tik kolektyvo narių, jo vadovų veiksmų, bet ir sisteminių pokyčių bei noro ir drąsos tuos pokyčius daryti aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
– Viena orkestro strategijų pritraukti naujus klausytojus – bendradarbiavimas su kitais atlikėjais, solistais. Kokie jūsų artimiausi bendradarbiavimo projektai?
– Esame muzikavę su pianistu Petru Geniušu, perkusininku Pavelu Giunteriu, violončelininku Vytautu Sondeckiu ir kitais. Gruodžio mėnesį laukiame garsaus saksofonininko iš Švedijos Anders Paulsson, kuris atliks programą, skirtą A. Piazollos 100-mečiui. Metus užbaigsime Nacionalinėje filharmonijoje, kur laukiame teremino, vieno neįprasčiausių elektroninės muzikos instrumentų, valdomo rankomis, atlikėjos Katicos Illényi iš Vengrijos.
Kartu su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu rengiame novatorišką projektą – cinematoria „Daktaro Kaligario kabinetas“, kuriame orkestras gyvai atliks specialiai kompozitoriaus sukurtą muziką vienam pirmųjų begarsių kino filmų. Tęsiant edukacinių programų ciklą, pristatysime dar vieną projektą „Muzikos rūbai“, kurioje jaunąjį klausytoją supažindinsime su aranžavimo menu ir jo įtaka muzikos kūrinio skambesiui.
Kūrybinės partnerystės yra vienas iš mūsų variklių. Šiuolaikinis šokis, vaizdo menas, elektroninė muzika, vaidybos elementai, vizualiniai sprendimai yra neišvengiamos šiuolaikinės raiškos formos.
– Siekiant įtvirtinti „Trimito“ identitetą bei vykdant pokyčius organizacijoje yra labai svarbus bendradarbiavimas ir palaikymas iš kitų institucijų, pavyzdžiui, Kultūros ministerijos. Su kokiais iššūkiais susiduriama einant reformų keliu? Ar dialogas vyksta sklandžiai?
– Dialogas ir bendro tikslo siekimas – vienintelis kelias norint pasiekti rezultatų. Žinoma, tenka svariai pagrįsti siūlomas idėjas bei įžvalgas, kad jomis patikėtų ir joms pritartų, kartais tenka ieškoti ir kompromisų abiems pusėms. Galiu teigti, kad vykdomiems pokyčiams ministerijos vadovybė pritaria, o tai sukuria abipusį pasitikėjimą.
O sisteminių pokyčių koncertinėms įstaigoms taip pat reikia, tačiau koją kiša įstatymų spragos. Valstybiniuose meno kolektyvuose tik įstaigų vadovai turi kadencijas, tuo tarpu kiti darbuotojai – muzikantai, aktoriai, vyriausieji dirigentai, meno vadovai – dirba iki „gyvos galvos“. Tai riboja kaitos galimybę, lemia konkurencijos nebuvimą, neskatina darbuotojų kelti profesinių įgūdžių. Šiuo metu galiojanti kūrybinių atlikėjų atestacinė tvarka nėra pakankamai veiksni. Ji reglamentuota taip, kad tik minimalius reikalavimus atitinkantys atlikėjai gali darbuotis iki pensijos, o jos sulaukus ir toliau tęsti darbą, gaunant tiek pensiją, tiek ir atlyginimą, kadangi biudžetinėse įstaigose, priešingai nei valstybės tarnyboje, tokius darbuotojus galima atleisti tik šalių susitarimu.
– Kokios „Trimito“ ambicijos, artimiausi planai? Gastrolės, koncertai, projektai?
– Patys artimiausi koncertai vyks jau liepos 9-10 dienomis Vilniaus rotušėje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur orkestras atliks virtuozišką programą „Simfoniniai šokiai“. Čia skambės Leonard Bernstein (1918-1990) orkestrinė siuita „Simfoniniai šokiai“ iš miuziklo „Vestsaido istorija“ (angl. „West Side Story“) – vienas labiausiai pasaulyje atliekamų šiuolaikinės klasikinės muzikos opusų. Taip pat A.Gorb, A. Kosmicki, J. Sibelius kūriniai.
Liepos 16 ir 17 dienomis orkestras Juodkrantėje ir Palangoje pristatys programą, skirtą garsiojo italų kino muzikos kompozitoriaus Nino Rota muzikai. Klausytojai galės išgirsti temas iš kino filmų „Krikštatėvis”, „La Dolce Vita“, „Amarcord“, „Romeo ir Džiuljeta” ir kt.
Liepos 23 d. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje ir liepos 25 d. Šv. Jonų bažnyčioje skambės monumentaliojo J. S. Bacho „Fugos meno“ aranžuotės, kurias sustiprins erdvinė orkestro konfigūracija bei specialus apšvietimas.
Rugsėjo mėnesį planuojamos pirmos gastrolės po pandemijos į Švediją.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu gero skrydžio.
