„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 04 24

Trys lietuvių choreografų spektakliai bylos apie grožį, drąsą ir harmoniją

Šį savaitgalį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovai pirmąkart išvys tris itin skirtingus vienaveiksmius „Baletų triptiko“ spektaklius. Juos sukūrė jauni lietuvių choreografai Živilė Baikštytė, Edita Stundytė ir Martynas Rimeikis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Baletų triptiko spaudos konferencija
„Baletų triptiko“ spaudos konferencija / Martyno Aleksos nuotr.

Premjeros spaudos konferencijoje kalbėjusi LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė pabrėžė, kad „Baletų triptiko“ choreografų kelias į didžiąją sceną prasidėjo „Kūrybinio impulso“ pasirodymuose. „Tad visų jų kūrybos krikšto tėvu pavadinčiau „Kūrybinio impulso“ projekto iniciatorių, LNOBT baleto meno vadovą Krzysztofą Pastorą“, – akcentavo R.Butvilienė.

Martyno Aleksos nuotr./Rūta Butvilienė
Martyno Aleksos nuotr./Rūta Butvilienė

„Gavęs pasiūlymą kurti vienaveiksmį baletą, klausiau savęs, kokios temos mane patį jaudina, kas man atrodo svarbu šiuo metu. Atsakymą radau norvegų antropologo Thomaso Hyllando Erikseno knygoje „Akimirkos tironija“, itin tiksliai įvardinančioje mūsų laiką. Rasti atsakymai inspiravo šias mintis perkelti į sceną“, – teigia daugiausiai patirties iš „Baletų triptiko“ choreografų turintis choreografas Martynas Rimeikis. Spektaklį „Dienos, minutės“ jam padėjo kurti kompozitorė Marija Paškevičiūtė, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė.

Martyno Aleksos nuotr./Edita Stundytė
Martyno Aleksos nuotr./Edita Stundytė

„Istoriją apie Aušvico koncentracijos stovykloje budeliams narsiai pasipriešinusią baleto šokėją Franceską Mann atradau jau gavusi siūlymą statyti spektaklį „Baletų triptikui“. Didvyriškas šios šokėjos poelgis mane sužavėjo. Pradėjau mąstyti, kaip būtų galima šią istoriją pristatyti scenoje. Pasirinkau „teatro teatre“ principą: spektaklio veikėją regėsime šokančią Varšuvos Didžiajame teatre, vėliau – geto teatro scenoje, o baigsime spektaklį jos paskutiniuoju „pasirodymu“ dujų kameros prieangyje“, – pasakojo choreografė Edita Stundytė. Muziką jos spektakliui „Franceska Mann“ kūrė kompozitorius Anatolijus Šenderovas, kostiumus – buvusi balerina Jelena Lebedeva, vaizdo projekcijas – dailininkas Imantas Boiko. Šiame spektaklyje išgirsime ir gyvas perkusininko Arkadijaus Gotesmano improvizacijas.

Martyno Aleksos nuotr./Antanas Jasenka
Martyno Aleksos nuotr./Antanas Jasenka

Kompozitorius Antanas Jasenka, rašęs muziką choreografės Živilės Baikštytės spektakliui „Pradžioje nebuvo nieko“, teigia, kad esminis šio kūrinio pasakojimas – apie tai, kaip iš nieko susiformuoja grožis. „Nors esu laikomas aršių elektroninės muzikos eksperimentų autoriumi, šiuo atveju neatsispyriau pagundai pasitelkti teatro simfoninį orkestrą. Nes tikiu, kad viskas, kas mus supa, turi būti gražu“, – kalbėjo A.Jasenka. Simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Barkauskas, vokalines kūrinio partijas atliks operos solistai Joana Gedmintaitė, Rafailas Karpis ir Tomas Pavilionis. Scenografiją ir kostiumus spektakliui „Pradžioje nebuvo nieko“ sukūrė dailininkė Giedrė Brazytė, vaizdo projekcijas – dailininkas Mantas Bardauskas.

Martyno Aleksos nuotr./Martynas Rimeikis
Martyno Aleksos nuotr./Martynas Rimeikis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų