Tarp unikalių eksponatų – Romo Kalantos, Vytauto Kernagio, Stasio Daugirdo , Nerijaus Pečiūros gitaros, Andriaus Sudiko vinilinių plokštelių kolekcija, Andrew Lloydo Webberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ vaizdo įrašas ir kita.
Radijo bangomis, namudinėmis plokštelėmis, pagamintomis ant rentgeno nuotraukų, magnetofono juostomis sklidusi populiarioji vakarietiška muzika nelengvai skynėsi kelią pro sovietinės cenzūros užkardas. Suskambus užburiantiems „The Beatles“ akordams, pasaulį apėmusi bitlomanija neaplenkė ir Lietuvos. Šokių aikšteles, kultūros namus užliejo „Kertukų“, „Aitvarų“, „Antanėlių“, „Gėlių vaikų“ ir kitų bigbito arba ankstyvojo roko grupių ritmai. Vilniuje ir Kaune vyko neoficialūs festivaliai, buvo pastatyta roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“.
Po 1972-ųjų Romo Kalantos susideginimo, sukėlusio Kauno jaunimo demonstracijas, mieste vyko areštai, imtasi griežtos jaunimo kontrolės. Kai kurios populiarios grupės buvo priverstos nutraukti veiklą arba prisitaikyti prie gūdžių sovietmečio reikalavimų. Nepaisant „varžtų veržimo“, devintojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo procesai, kurių sovietinė nomenklatūra nebepajėgė kontroliuoti: kūrėsi roko grupės, didesniuose Lietuvos miestuose plito maištingos jaunimo subkultūros.
Tik 1985 m. prasidėjus „gorbačiovinei“ pertvarkai, buvo atšaukti suvaržymai, į sceną tvirtai žengė ir drąsiai muzikavo nauji sunkiojo ir alternatyviojo roko, metalo, pankroko, kitokios moderniosios popmuzikos atlikėjai. Laisvėjimo kulminacija laikytini koja kojon su Sąjūdžiu žengę „Roko maršai per Lietuvą“. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, roko ir popmuzikos atlikėjai nedvejodami stojo prieš siautėjusią sovietų kariuomenę, gynė Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir 1991-ųjų sausį surengė spontaniškus koncertus aikštėje prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.
Parodą paroda „Roko rifai: muzika sovietinėje Lietuvoje 1960-1990“ sudaro penkios dalys: „Laisvės gundymai“, „Bitlomanijos purslai“, „Pasipriešinimas režimui“, „Varžtų veržimas“, „Lemtingas lūžis“. Kiekviena parodos dalis išryškina svarbiausius istorinius įvykius, pristato roko grupes ir atlikėjus, primena įdomiausius faktus, akcentuoja išskirtinį roko muzikos Lietuvos vaidmenį kovoje už laisvę.
Parodoje eksponuojamos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, unikalūs dokumentai ir eksponatai iš Lietuvos atminties institucijų, LRT, Vytauto Kernagio fondo, UAB „Tamsta“, Lietuvos kino centro ir privačių kolekcijų.
Skambės žinomiausių to laikmečio Lietuvos grupių atliekamos dainos ir populiariausių užsienio grupių įrašai, bus rodomi unikalūs dokumentiniai filmai, atspindintys 1960–90 m. laikotarpį. Vyks ekskursijos, jau parengtos specialios edukacinės ir renginių programos: susitikimai su istorikais, muzikologais, kompozitoriais ir atlikėjais. Planuojami muzikos koncertai, filmų peržiūros ir net diskotekos, kuriose skambės 1980–1990 metų muzika ir skleisis siautulinga to laikmečio atmosfera.
Paroda veiks iki rugpjūčio 1 d.
