Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vaivos Grainytės ir Arturo Bumšteino radijo kūrinys „Dvidešimt keturi“ kvies į naktines perklausas

Vilniaus garso parodų erdvėje „Draugų vardai“ lapkričio pabaigoje bus pristatytas bendras rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitoriaus Arturo Bumšteino kūrinys „Dvidešimt keturi“ – radijo spektaklis balsų chorams ir garsams. Tris dienas nuo lapkričio 29-osios vyks neskubūs, hipnotiškai į kolektyvinę radijo pjesės perklausą įtraukiantys vakariniai ir naktiniai intymaus klausymosi seansai, o jau gruodžio 1-ąją 18.10 val. kūrinio premjera nuskambės ir „LRT klasikos“ eteryje, rašoma pranešime spaudai.
„Dvidešimt keturi“
„Dvidešimt keturi“ / Organizatorių nuotr.
Temos: 2 Kultūra Radijas

Radijo pjesė „Dvidešimt keturi“ – tai poema balsams ir dviems chorams. Rašytojos Vaivos Grainytės tekstinėje partitūroje solo balsų linijos persipina su tirštomis chorų faktūromis, sukurdamos apeigų, mistinio rituališkumo įspūdį. Pjesėje vykstanti vidinė pagrindinės veikėjos kelionė – tai sapniškas geologinis gręžinys, gramzdinantis gilyn: į praeities, dvejonių, baimės ir prisiminimų šulinius.

Juos peržengus ir įveikus įvyksta herojės perkeitimas – susitikimas su savo nepripažinta, apleistąja dalimi. Skaičius „dvidešimt keturi“ simbolizuoja alchemines jungtuves, išsipildymą, išbaigtumą, priėmimą. Radijo pjesė remiasi archetipine herojaus mito schema, siūlydama jos poetinę, šiuolaikinę radijo meno traktuotę – vokalines tektoninių pasąmonės sluoksnių mišias.

Pasak Vaivos Grainytės, „šio kūrinio atsiradimo aplinkybės susijusios su vidurio amžiaus tašku – tam tikra vidinės erdvės stotele, kurią priėjus įvyksta savirevizija. Užtruko, kol įveikusi juodraščių brūzgynus ir norą racionaliai konstruoti pjesę, leidau tekstui tekėti iš pasąmonės šaltinio – sava, sapniška eiga. „Dvidešimt keturis“ galima suprasti per jungiškosios analizės prizmę arba išgirsti kaip romantinio dviejų moterų ryšio alegoriją“.

Radijo pjesės idėjos ir teksto autorė Vaiva Grainytė – Nacionalinės premijos laureatė, prozininkė, poetė, dramaturgė, įvairių tekstų ir tarpdisciplininių projektų autorė. Garsiausias V.Grainytės kūrinys – Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ pelniusi šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“ (bendraautorės – Rugilė Barzdžiukaitė ir Lina Lapelytė).

Pjesei „Dvidešimt keturi“ ieškant tinkamo garsinio kūno, prie kūrybinio proceso prisijungė kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas, pasitelkęs visą amplitudę skirtingų balsų pjesės grožiui atskleisti. „Iš pat pradžių žinojau, kad šio tiršto, magmą primenančio kūrinio apipavidalinimą noriu patikėti vienam įdomiausių garso menininkų A.Bumšteinui, su kuriuo sieja aistra radijo menui“, – pasakojo V.Grainytė.

Arturas Bumšteinas – garso menininkas, nuo XX a. paskutinio dešimtmečio dirbantis su eksperimentiniais, kompoziciniais metodais, kuriantis parodiniams ir sceniniams kontekstams, už savo radijo meną 2014 m. apdovanotas „Palma Ars Acustica“ prizu.

„Dvidešimt keturi“ – antrasis bendras šių kūrėjų darbas. Menininkai 2018 m. MO muziejaus kvietimu sukūrė konceptualų, dviejų dvynių porų atliekamą, performatyvų koncertą „Gegutės“.

„Lygiai prieš 24 metus internetu pradėjau įrašinėti balsus iš viso pasaulio, kurie pagal mano trumpas instrukcijas bei nuorodas atlieka (skaito bei dainuoja) tekstus. Niekad nenorėjau primetinėti atlikėjams, ką ir kaip jie turi dainuoti ar skaityti. Mieliau leidžiu žmonėms patiems rinktis teksto interpretacijos ypatybes, o pats tik parodau kryptį.

Jau beveik ketvirtis amžiaus kaip montuoju „virtualius chorus“, suvesdamas balsus, skambančius skirtingu metu ir skirtingose vietose, jungdamas juos į dalyviams nematomas/negirdimas melodijas. Ši kolaboracija su mano itin mėgiama poete Vaiva Grainyte buvo ideali proga apibendrinti šio žanro praktiką. O Vaivos pjesė… Ilgai ieškojau tokio teksto, bet panašu, kad jis pats mane surado. Panašu, kad išgirsime tikras mergelių mišias“, – savo mintimis apie kūrybinį procesą dalijosi A.Bumšteinas.

Kūrinio įvietinimui idėjos autorė pasirinko „Draugų vardus“. Pasak jos, „tai unikali, vitriną primenanti erdvė, kuri konceptualiai pratęsia pjesės turinį ir tampa jo siurrealios nuotaikos tęsiniu“. Perklausų vietos apipavidalinimo autoriais tapo šios garso parodų erdvės įkūrėjai Kotryna Butautytė ir Antanas Gerlikas. Menininkų duetas kuria atmosferišką erdvę perklausoms, kurioje sakraliai nusiteikusios ausys galės panirti į tirštas nakties sutemas.

Kūrinį įgarsino Julia Karelina, Ieva Labanauskaitė, Augustina Gruzdytė, Jonė Miškinytė, Ugnė Makselytė, Diemantė Merkevičiūtė, Gabrielė Griciūtė, Elena Laurinavičiūtė, Monika Staugaitytė, Justina Mykolaitytė, Urtė Laukaitytė, Armanda Rudelytė, Austėja Masliukaitė, Gertrūda Breivytė, Aleksandra Bondarev, Magdalena Kozlovskaja, Greta Grinevičiūtė, Agata Orlovska, Ieva Rižė, Kamilė Krasauskaitė, Aurelija Bulaukaitė, Liepa Sofija Vareikaitė, Vaiva Grainytė, Agnė Semenavičiūtė, Elmyra Ragimova, LRT vaikų choras.

Muziką kūriniui atliko Gailė Griciūtė (fisharmonija), Algirdas Biveinis (vargonai), Kristupas Gikas (fleita), Diemantė Merkevičiūtė (smuikas) bei šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų