2018 01 23

Vasarį ir kovą į sceną grįš šimtmečio dvasia dvelkiantis Baltijos šalių orkestrų festivalis

Valstybės šimtmečio metai – pati gražiausia proga geriau pažinti artimiausius savo kaimynus. Į Lietuvos sceną nuo vasario sugrįžtantis Baltijos šalių orkestrų festivalis kultūrinių tiltų tiesimo misiją vykdo jau antrą dešimtmetį, ne tik sukviesdamas į Lietuvą Latvijos ir Estijos kolektyvus bei solistus, o ir reprezentuodamas lietuvių muzikinę kultūrą mūsų kaimynų koncertų salėse.
LVSO
LVSO / A.Požarskio nuotr.

Šių metų festivalio koncertų programa spindi šimtmečio ženklais, talentingais solistais-virtuozais, o ir laikui nepavaldžia akademinės muzikos klasika. Apie visa tai mintimis pasidalijo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas, maestro Gintaras Rinkevičius.

Festivalis – kultūrinei pažinčiai ir draugystei

„Dažnai būna, kad tos šalys, kurios, rodos, yra visai arti, kultūriniu ir kitais atžvilgiais lieka nedovanotinai tolimos“, – sako maestro G.Rinkevičius. Būtent todėl Baltijos šalių orkestrų festivalis – gera proga šią spragą užlopyti.

Grigorij Bataščiuk nuotr./LVSO
Grigorij Bataščiuk nuotr./LVSO

Šiemet festivalis sugrįžta po dviejų metų pertraukos. Koncertų, vyksiančių vasario ir kovo mėnesiais, metu girdėsime tris orkestrus – svečiuosis Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Andris Poga) ir Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G.Rinkevičius). Savo programą, be abejonės, atliks ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Tokia kultūrinė draugystė – vienas svarbiausių Baltijos šalių orkestrų festivalio bruožų.

Per jau antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio istoriją ne tik Latvijos ir Estijos kolektyvai savo interpretacijomis užpildė mūsų koncertų sales, bet ir LVSO ne kartą pažindino Baltijos valstybių publiką su lietuviška muzikine kultūra. Praėjusių metų gruodį dalis LVSO orkestrantų koncertavo Rygoje, o šių metų lapkritį visas orkestras vyks į Latviją, kur dalyvaus kaimynų šimtmečio renginiuose – ten nuskambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Be kita ko, LVSO lankysis ir Liepojoje, kur papildys šio miesto simfoninio orkestro pajėgas, atliekant įspūdingą Gustavo Mahlerio Simfoniją nr. 2, c-moll.

Manau, kad mūsų misija yra supažindinti – tam, kad žinotume, kokio lygio ir kokią muziką groja artimiausios kaimynės Latvijos nacionalinis simfoninis ar Liepojos simfoninis orkestrai.

„Mums labai svarbu bendradarbiauti, draugauti, megzti kultūrinius ryšius, o ypač – su savo kaimynais. Manau, kad mūsų misija yra supažindinti – tam, kad žinotume, kokio lygio ir kokią muziką groja artimiausios kaimynės Latvijos nacionalinis simfoninis ar Liepojos simfoninis orkestrai. Pats esu pastarojo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, tad galiu pasakyti, kad šis nedidelio miesto kolektyvas yra labai aukšto meistriškumo. Lietuvos publikai tikrai bus įdomu išgirsti, kaip groja šio orkestro muzikantai“, – teigia G.Rinkevičius.

Naujas latvių kompozitoriaus kūrinys dedikuotas visoms trims Baltijos šalims

Baltijos šalių orkestrų festivalio programoje – nemaža šimtmetį bylojančių ženklų. Be individualių valstybių reprezentacijų, publikai bus pristatomas ir visoms trims šalims dedikuotas naujausias latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinys „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) solistams, chorui ir orkestrui. Tai ypatingas, visų trijų valstybių šimtmetį švenčiantis kūrinys. Kompozicijoje pasakojama apie sudėtingą Baltijos valstybių likimą, o tam naudojamos visų trijų šalių nacionalinės eilės: kūrinyje girdime skambant latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojārso Vācietis, estų poeto Paulo Eeriko Rummo ir vieno žymiausių visų laikų lietuvių poetų Sigito Gedos eiles. Įdomu tai, kad kiekvienoje iš trijų opuso dalių atitinkamai dainuoja lietuvių, latvių ir estų solistai, reprezentuojantys savo šalis.

„Festivalį pradėsiančio koncerto programa, mano nuomone, nepaprastai įdomi. Pirmojoje dalyje skambės Jeano Sibelijaus Simfonija nr. 2, op. 43, o antrojoje bus atliktas specialiai Baltijos valstybių šimtmečiui parašytas A.Maskato kūrinys. Lietuvai dedikuotoje dalyje dainuos solistė Vida Miknevičiūtė, Latvijai – Aleksandras Antonenko. Manau, kad Lietuvos publika gerai žino šį tenorą, kuris dainuoja ir „Metropolitan“, ir „La Scala“, ir daugelyje kitų žymiausių pasaulio operos teatrų. Lietuvos žvaigždė yra Violeta Urmana, o Latvijoje tokį patį statusą turi A.Antonenko. Na, o Estiją kūrinyje reprezentuos solistė Mari Kalkun. Pats kūrinio dar negirdėjau, bet gerai žinau A.Maskatą ir galiu patvirtinti, kad jis rašo labai įdomią ir gerą muziką“, – apie intriguojantį kūrinį kalbėjo G.Rinkevičius.

LVSO nuotr./Andris Poga. Latvija
LVSO nuotr./Andris Poga. Latvija

„Baltų daina“ pirmą kartą buvo atlikta gruodžio 9 d. Rygoje, o Vilniuje, Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmojo koncerto metu girdėsime lietuviškąją kūrinio premjerą. Ją kartu su solistais atliks Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Latvija“, atlikimui diriguos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas A.Poga.

Šimto stygų virpėjimas ir šeimyninio dueto intriga

Kūrybingai pažvelgę į programą, festivalio organizatoriai publikai žada ir daugiau staigmenų. Maestro G.Rinkevičius pasakoja apie dar vieną intriguojantį koncertą, pavadinimu „100 stygų“, kuriame ant scenos girdėsime įspūdingo dydžio atlikėjų desantą, mat jame kartu gros visų trijų – Latvijos nacionalinio, Liepojos ir Lietuvos valstybinio simfoninių orkestrų styginiai instrumentai.

„Jeigu kam bus įdomu – galės skaičiuoti, o mes suskaičiavome, kad scenoje bus 32 pirmieji, 28 antrieji smuikai, altų – taip pat dvigubai ar trigubai daugiau nei įprastai. Ilgai ieškojau šiam koncertui tinkamos programos. Galiausiai apsistojome ties M.K.Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll pirmąja dalimi, kuri skamba labai įdomiai. Be to – tai lietuviška muzika. Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetą „Pragiedrėjusi naktis“, aranžuotą styginių orkestrui, jau esame atlikę anksčiau – tai puiki muzika. O Piotro Čaikovskio „Serenada“ styginių orkestrui op. 48 – tiesiog pasaulinė klasika. Šio kūrėjo, kartu su Mozartu, muziką mes bene dažniausiai girdime pasaulio koncertų salėse“, – mintimis apie programą dalijosi festivalio meno vadovas.

Baltijos šalių orkestrų festivalį uždarys, o kartu ir Lietuvą reprezentuos iškalbingas garsios muzikų poros koncertas – kartu su LVSO pasirodys vienas ryškiausių šių dienų lietuvių pianistų Lukas Geniušas ir jo žmona, Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos absolventė Anna Geniušienė. Jų atliekama programa spindės išskirtiniu virtuoziškumu, kadangi jos metu nuskambės W.A.Mozarto ir Sergejaus Prokofjevo koncertai fortepijonui bei W.A.Mozarto Koncertas dviem fortepijonams F-dur.

LVSO nuotr./Anna ir Lukas Geniušai
LVSO nuotr./Anna ir Lukas Geniušai

„Mūsų klausytojams ypatingai svarbūs yra programa ir solistai. Šį kartą, mano nuomone, jie bus ypatingai įdomūs“, – pokalbį baigdamas intrigavo maestro G.Rinkevičius.

Baltijos šalių orkestrų festivalis įvyks Vilniaus kongresų rūmuose: vasario 9 d. „Baltijos šalių orkestrų festivalis. Latvija“, vasario 17 d. „100 stygų“, kovo 2 d. „Baltijos šalių orkestrų festivalis. Lietuva“. Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Tiketos“ ir „Teatrai.lt“ kasose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis