Į antradienio vakarą Mokytojų namuose vykusį atminimo koncertą susirinko šie muzikos bei poezijos puoselėtojai: Veronika Povilionienė, Algirdas Klova, Gediminas Storpirštis, Domantas Razauskas, Andrius Kulikauskas ir iš užsienio atvykę svečiai – Stanley Samuelsenas bei Denis McLaughinas.
Mokytojų namai patyrė anšlagą
„Negalime ištempti salės kaip velnio skūros,“ – šmaikštavo folkloro dainininkė V.Povilionienė žvelgdama į Mokytojų namų Didžiąją salę, kurioje žmonių buvo it silkių statinėje. Po šių žodžių folkloro primadona užtraukė visiems žinomus Lietuvos dainiaus Maironio žodžius „Išnyksiu kaip dūmas...”
„Kai buvau maža, Dzūkijoje niekas neidavo grybauti po vieną. Grybaujant visi traukdavo Maironio dainas, o aš stebėdavausi. Ateina laikas, kai žmogus iškeliauja anapilin, bet visada lieka su mumis, o ne išnyksta kaip dūmas,“ – įžanginį žodį tarė V.Povilionienė. Vėliau dainininkė į sceną pasikvietė G.Storpirštį ir drauge jiedu traukė visiems žinomą V.Kernagio dainą „Purpurinis vakaras”.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Koncerto akimirka |
„Pasaulyje yra labai daug gražios muzikos ir džiaugiuosi, kad šis dainuojamosios poezijos festivalis lygiuojasi į labai aukštus atlikėjus ir puikią poeziją,“ – liaupsių nestokojo V.Povilionienė.
Skambėjo garsiausios maestro V.Kernagio dainos
„Vytuk, kaip tau sekasi? Ar tenka pagroti ten, virš debesų? Mes tavęs labai ilgimės, nes tu buvai šio festivalio krikštatėvis,“ – į gyvųjų tarpe nesantį V.Kernagį švelniai kreipėsi folkloro dainininkė.
„Norėčiau pasakyti, kad iš visų genialių V.Kernagio kūrinių pats geriausias yra jo albumas „Dainos teatras,“ – maestro kūrybą įvertino dainininkas A.Kulikauskas, netrukus atlikęs kelias V.Kernagio dainas, po kurių salės sienas drebino audringos ovacijos.
Pagarba išreikšta ir norvegų bardui K.Zwilgmeyriui
Atminimo vakare buvo prisimintas ir kitas festivalio „Tai – aš“ sumanytojas – Danijoje gyvenęs norvegų bardas Kallei Zwilgmeyris, kurio pasirodymą salė stebėjo per projektorių. Tikėtina, kad didžioji susirinkusiųjų dalis nemokėjo norvegų kalbos, bet visi vieningai lingavo į ritmą.
„Kallei buvo nuostabus, šiltas ir geras žmogus, – apie puikiai lietuviškai dainuoti mokėjusį norvegų bardą pasakojo kompozitorius A.Klova. – Jis buvo neoficialus bardų vadas Norvegijoje.“
Koncerto metu taip pat skambėjo anapilin iškeliavusio aktoriaus, dainininko ir režisieriaus S.Mykolaičio, aktoriaus V.Aleksaičio, norvegų bardo Olafo Stenstado dainos, ant scenos lipo muzikantas D.Razauskas.
„Man labai gražu, kad mes kalbame apie iškeliavusius taip, tarsi jie būtų mūsų tarpe,“ – kalbėjo bardas G.Storpirštis.
