Antrajame renginių serijos „Kontaktas“ koncerte „Extended voice” kompozitoriai Albertas Navickas, Jūra Elena Šedytė, Ričardas Kabelis ir Šarūnas Nakas kartu su D.M.Dansac kvies išgirsti naujus šiuolaikinės muzikos kūrinius solo balsui bei elektronikai.
Provokuojančiai naujajai muzikai skirtos platformos „Kontaktas“ renginiuose ne tik atlikėjai ir kompozitoriai skatinami ieškoti ir iš naujo atrasti abipusį kontaktą. Klausytojo grandis šiame procese ne mažiau svarbi: šalia naujų raiškos formų kūrėjai ieško ir naujų prieigų prie klausytojo. Patirti „Kontaktą“ ne tik tarpusavyje, bet ir su publika, dar prieš koncertą pakvietėme dainininkę D.M.Dansac bei vieną vakaro kompozitorių, šiuo metu Jungtinėse Valstijose gyvenantį Albertą Navicką, kurio naują kompoziciją balsui „Respire“ koncerte pristatys prancūzų sopranas.
Koncertas įvyks lapkričio 28 d., 19 val. Organum salėje, Vilniuje.
– Kuo jums svarbus dalyvavimas „Extended voice” programoje?
Donatienne Michel-Dansac: Žaviuosi tuo, ką „Kontaktas“ ir kolektyvas „Melos“ veikia Naujosios vokalinės muzikos kontekste. Su Juta Pranulyte (aut. renginių serijos „Kontaktas“ kuratorė, kompozitorė) susipažinome Rojaumonte, netoli Paryžiaus per meistriškumo kursus, kuriuos vedžiau dainininkams ir kompozitoriams. Praėjusią vasarą Juta pakvietė mane vesti meistriškumo kursų jaunosioms „Melos Collective“ dainininkėms – tai buvo be galo malonus susitikimas bei meistriškumo kursai! Pažinau jų kūrybiškumą, susikaupimą, humoro jausmą, muzikalumą bei stiprų kamerinės muzikos pajautimą, kuris toks svarbus šiuolaikinėje muzikoje.
Besiruošiant koncertui „Extended voice” man labai svarbu padaryti viską, ką galiu ir tokiu būdu tęsti mūsų bendradarbiavimą, o taip pat – susipažinti su Lietuvos kompozitoriais.
Albertas Navickas: Kuomet Juta Pranulytė pakvietė mane dalyvauti šioje programoje, iškart sutikau: rašyti balsui man labai patinka, labai priimtina, labiausiai todėl, kad emociniai niuansai balsu persiduoda ypač lengvai, palyginus su visais kitais muzikos instrumentais. Rašydamas muziką dažnai įtraukiu balsą į atlikėjų sudėtį arba pasitelkiu balsą elektroninėje kūrinio erdvėje arba būnu įkvėptas balso/dainavimo principų rašydamas instrumentams. Tačiau solo balsui esu rašęs retai ir „Extended voice” pasirodė puiki proga tokiam darbui. Žinoma, labai džiugino ir galimybė bendradarbiauti su Donatienne Michel-Dansac.
– „Extended voice” – viena iš renginių serijos „Kontaktas” dalių. Čia kūrėjai yra kviečiami ir skatinami kurti dialogą su atlikėjais. Kaip jūs ieškojote ir kūrėte kompozitoriaus-atlikėjo ryšį? Donatienne, kaip jūs dalyvavote kūrinio „Respire“ gimime?
D.M.Dansac: Išsiunčiau kūrybinei komandai įvairių stilių įrašus, o tuomet surengėme Zoom susitikimą, kuriame aptarėme testitūros, tekstų ir, svarbiausia, partitūros skaitomumo klausimus; kitaip tariant, kompozitorius turi kuo tiksliau nusakyti savo reikalavimus, neįdėdamas per daug informacijos, dėl kurios skaitymas taptų pernelyg sudėtingas. Pačiame rašymo procese šį kartą nedalyvavau.
Kaip naudoti orą, kad būtų galima išgauti kuo daugiau garsų vienu įkvėpimu?
A.Navickas: „Kontakto“ organizatoriai surengė mums, kompozitoriams, virtualų susitikimą su Donatienne, kuriame buvo labai įdomu pasidalinti ne tik konkrečiomis idėjomis apie būsimus kūrinius, bet ir apie požiūrį į balsą kaip „instrumentą“. Donatienne yra pripažinta žymiausių XX a. antros pusės avangardo vokalinių kūrinių atlikėja, tad buvo labai įdomu pasiklausyti jos įspūdžių apie Luciano Berio ar Georges Aperghis kūrinių atlikimo detales. Vietomis mūsų pokalbis net panašėjo į vokalinės muzikos kūrybines dirbtuves.
– Kokių idėjų vedamas parašėtė „Respire“? Apie ką šis kūrinys?
A.Navickas: Rašydamas šį kūrinį labiausiai galvojau apie orą, kuris yra pagrindinis, būtinas žmogaus balso elementas. Tuo pačiu, nesunku įsivaizduoti, kaip nuo oro pereiti prie kvėpavimo ar įkvėpimo – fiziologinių reiškinių, kurių pagalba oras tampa garsu. „Respire“ nemažai dėmesio kreipiau į įvairius su kvėpavimu susijusius kraštutinumus: kaip naudoti orą, kad būtų galima išgauti kuo daugiau garsų vienu įkvėpimu? Kaip naudoti kuo mažiau oro? Kaip dainuoti įkvepiant ar iškvepiant visą orą iš karto? Kūrinį taip pat įkvėpė šiuolaikinės amerikiečių rašytojos Miranda Mellis tekstas „Demistifikacija 27“, iš rinkinio „Demystifications“, kurio išskirtinai muzikinė struktūra iškart patraukė mano dėmesį. Šį tekstą ir naudoju kūrinyje, o jo pagrindinė, pasikartojanti eilutė – „pravėriau burną ir pasipylė milijonai bičių“ (angl. „I opened my mouth and millions of bees flew out“) – labiausiai atspindi mano įsivaizduojamą šio kūrinio nuotaiką.
Iš šono šis procesas atrodo gana komiškai.
– Kaip atrodė „Respire“ kūrybinis procesas? Ar kūriant „Kontaktui“ jis skyrėsi nuo to, kaip dažniausiai esate įpratęs dirbti?
A.Navickas: Kuriant „Respire“ dirbau man pačiam įprastai. Kaip visuomet, kai rašau vokalinę muziką, viską stengiuosi pasidainuoti pats, taip geriausiai išgirstu visas technines detales, kurias noriu perteikti ir užrašyti atlikėjams. Dainuodamas taip pat geriausiai girdžiu, kokias emocijas noriu sudėti į kad ir mažiausius balso gestus, ir stengiuosi, kad techniniai kūrinio aspektai tai atspindėtų. Iš šono šis procesas atrodo gana komiškai, kadangi pats nesu dainininkas, tačiau ypač rašant vokalinę muziką man yra svarbu ir pačiam dalyvauti kūrybiniame procese „balsu“. Gerai, kad retai kas mane dirbantį girdi!
– Donatienne, ką jaučiate šiems keturiems kūriniams, parašytiems specialiai „Extended voice” koncertui?
D.M.Dansac: Visada labai džiaugiuosi gavusi naują partitūrą, man tai – lyg dovana. Nežinau, kas yra viduje, ir skirdama laiko, po truputį imu atrasti, kas gi ten glūdi! Visus keturis kūrinius sieja tik tai, kad jie parašyti solo balsui su elektronika. Tačiau stiliumi kiekvienas jų labai skiriasi nuo kito.
– „Kontaktas” renginiai kalba apie ryšį. Ko gero, pirmieji publikos įspūdžiai po koncertų keliauja į atlikėjų vartus. O kaip dažnai kompozitoriai sulaukia klausytojų atsiliepimų? Įdomu, koks jūsų ryšys su klausytojais?
A.Navickas: Kompozitoriaus ryšys su klausytojais yra įdomi ir daugialypė kūrybinės veiklos dalis. Tiesa, jog susitikimai su muzikos autoriais/atlikėjais nėra labai įprastas dalykas Lietuvoje, tad išgirsti atsiliepimų, vertinimų ar klausimų iš nepažįstamų klausytojų nėra paprasta. Tačiau šioje srityje taip pat matau pokyčių, pavyzdžiui, po šiuolaikinės operos pristatymų NOA festivalyje esu dalyvavęs susitikimuose su publika kartu su kolegomis kūrėjais ir atlikėjais; tai – visuomet netikėta ir įdomi patirtis. Pirmąkart dalyvauju „Kontakto“ organizuojamame projekte, galbūt ir „Kontakto“ rengia susitikimus su kūrėjais po koncerto? Kadangi premjeroje dalyvausiu tik virtualiai, išgirsti ir pasidalinti įspūdžiais su „EXTENDED VOICE“ klausytojais bus nepaprasta. Tad, kaip dažnai nutinka, lauksiu atsiliepimų iš kolegų ir artimųjų, kurie bus koncerte.
– Kas labiausiai džiugina (o gal neramina) Lietuvos šiuolaikinės vokalinės muzikos pasaulyje?
A.Navickas: Priminsiu, jog Lietuvos šiuolaikinės vokalinės muzikos pasaulį stebiu šiek tiek iš tolo, tačiau jis mane labiausiai džiugina, nes atrodo dinamiškas ir daugiaspalvis. Šio įspūdžio pagrindas – būrys labai aukšto meistriškumo atlikėjų, kurie turi daug patirties atliekant (ir tuo pačiu įkvepiant) šiuolaikinę muziką. Be abejo, tokia situacija sąlygoja, jog kūrėjai nedvejoja imtis įvairių vokalinės muzikos projektų – tiek kamerinių, tiek sceninių kūrinių. Galiausiai, labai džiaugiuosi, kad nemažai idėjų jau buvo ir yra realizuojamos naujose, nepriklausomose kūrybinėse infrastruktūrose (pvz. „Kontakte“). Kartu, šie trys aspektai – aukštas dainininkų meistriškumas, matoma vokalinės muzikos niša, ir naujos organizacinės terpės – džiugina savo rezultatais, ir kartu traukia realizuoti naujas idėjas.
– Pabaigai, Donatienne, kaip manote, ar iš esmės šiuolaikinės muzikos kompozitoriai ir atlikėjai pakankamai bendradarbiauja tarpusavyje?
D.M.Dansac: Nemanau, kad trūksta tarpusavio bendradarbiavimo, tačiau tikrai trūksta žinojimo, kas yra balsas, o ypač kompozitoriams – kas yra jų pačių balsas. Kuo daugiau jie skaitys, klausys vokalinės muzikos; kuo daugiau jie tyrinės savo balsą padedami žmogaus, kuris tikrai gali išmokyti ne tik vokalo techniką, bet ir vokalumą, tuo geriau jie supras, jog jų rašomi kūriniai turės įtakos interpretuotojo balsui, o tuomet interpretatorius leis savo balsui adaptuotis prie partitūros. Pati mokau tiek dainininkus, tiek aktorius ir kompozitorius. Kompozitorius mokinu vokalinio rašymo, t.y. kaip šiems eiti toliau bei sužinant vis daugiau apie balso galimybes suteikti savo partitūroms laikrodžio tikslumą.
