Kokiu savo darbu labiausiai didžiuojiesi?
Negaliu pasakyti, kad didžiuojuosi, bet kai kas nors paklausia, ką esu sukūręs, pasiūlau pažiūrėti Fair & Square „Control“.
Kada sukūrei savo pirmąjį vaizdo klipą?
Tai įvyko, kai buvau 12 ar 13 metų. Pradėjau važinėti su skeitu ir pradėjau filmuoti. Tam tikra prasme, mano mokytojas ir įkvėpėjas buvo Spike Jonze.
Kodėl vaizdo klipuose tiek daug keikiamasi?
Nemanau, kad keiksmažodžių ten daug. Bet kuriuo atveju, jie yra sveika. Aš išvis nesuprantu, kodėl Lietuvoje jie taip sureikšminami. Svetur jau seniai keikiamasi kine – ir visi patenkinti. Nesu kalbos nacis. Tiesiog mėgstu tą kalbą, kuri padeda susišnekėti, o ne tą, kurią man liepia naudoti.
Tau labiau patinka fotografuoti ar filmuoti?
Fotografuoju, kai „tūsinuosi“ ir žinau, kad moralės normos visiems pranyksta. O judantį vaizdą kuriu labiau pasiruošęs.
Koks gražiausias vaizdo dalykas, kurį esi matęs?
Daug gražių dalykų mačiau. Paskutinis gražiausias matytas filmas buvo „Notre Jour Viendra“ (rež. Romain Gavras). Vaizdinio grožio žodžiais neperpasakosi, pažiūrėkit bent trailerį. O jeigu mąstant plačiau, visada patinka Dali darbus pažiūrėti.
Kodėl kūrei „Mano vardas – (Ne)svarbu“?
Visų pirma, tai net ir žinodamas, kad neturiu resursų, norėjau padaryti savo pirmą trumpametražį filmą. Jaučiau didelį pykti tam tikrai visuomenės daliai ir kad pats jai priklausau – didelio „researcho“ rašant scenarijų nereikėjo. Daug kas tame filme šlubuoja, bet kempinė mano kuriam laikui šia tema išspausta ir pirmas žingsnis žengtas.
Kodėl China, o ne French Girl?
Čia politizuotas mano pseudonimas. Prancūzės, manau, jaučiasi ir taip pakankamai laisvai.
Kiečiausias tavo gyvenime sutiktas žmogus?
Vienas fotografas, kuris visą buržua auditoriją išvadino šūdo stumdytoja ir pasakė, kad jų menas yra įdomus tik jiems patiems ir vienam kolekcionieriui padovanojo raudono vyno kaukę. Norėčiau ir aš kada taip garsiai kur pasiskelbt, bet man įdomu retkarčiais pabūti su tais, kurie savimi didžiuojasi labiau nei Hitleris. Tyliai pasijuokti irgi sveika.
Apie ką tavo naujas klipas Marla Singer „The Music Of The Night“?
Kalba vaizdai, ne mano aprašymas. Perteikti simbolizmo nenorėjau, bet galbūt koks psichopatas kritikas atras. Tegul. Dovana atitenka jam tuomet. Nemėgstu, kai kūrėjai aiškina savo darbus. Kokia mano teisė atimti iš tavęs laisvę interpretuoti?
Kodėl tavo vaizdo klipuose nėra ryškių spalvų?
Čia galbūt mano estetiniai sutrikimai. Kai kur man patinka ryškios spalvos, ypač paveiksluose. Bet judančiame vaizde, kai skaitmena viską užvaldė, jaučiuosi pavargęs nuo tų perryškintų spalvų. Per daug informacijos – per daug realybės
Esi už revoliuciją ar plaukimą pasroviui?
Revoliuciją.
Su kokiu režisieriumi norėtum sukurti bendrą darbą?
Jimu Jarmushu arba Davidu Lynchu.
Kas tau patrauklesni filmuojant – nuogi vyrai ar nuogos moterys?
Gaila, bet nei nuogų moterų, nei vyrų nefilmavau. Nemanau, kad šiandienos auditorijai nuogybės apskritai yra sveika. Tai nieko nebešokiruoja, nuogybes gražiai pateikia tik labai retas kūrėjas, o porno filmų niekas interpretuoti nebando. Ir nereikia. Bet kadangi pats kažkada tai rodysiu, tai galiu pasakyt, kad tai bus moterys.
Kodėl tavo klipas Fair & Square/Delta „Dawn“ turi tiek daug „Nike“ sportinės aprangos? Kas sugalvojo šį stilistinį sprendimą?
Mano mintis. Kvaila, juokinga ir vyriška.
Vaizdui labai svarbi muzika. Jei galėtum išsirinkti bet kurį muzikantą pasaulyje savo filmui (šiandien), kas jis būtų?
Jei turėčiau gerą biudžetą, nusipirkčiau daug Davido Bowie'o dainų teisių, bet iš šiandien aktyvių muzikantų, labai norėčiau koloboruoti su mažai kam žinoma grupe, pavadinimu „Sunset Rubdown“.
Ar kartais pagalvoji, kad kas metus būna tiek daug naujokų muzikoje ir mene, bet jie prapuola arba nustoja stebinti, kas yra dar blogiau. Kokios baigties iš šių dviejų labiau norėtum ir kodėl?
Labiau norėčiau prapult, o po to vėl išlįst ir nustebint.
Kodėl?
Taigi herojiškiau.
Ar būnant jaunu režisieriumi Paryžiuje būtina mokėti patikti, įtikti žmonėms?
Nematau didelio skirtumo tarp Paryžiaus ar kitų pasaulio miestų – vienu ar kitu atveju reikia kažkam patikti. Aš neslepiu, kad esu rytų europietis ir nebandau tapti prancūzu. Dauguma žmonių čia yra pavargę nuo vakarų kultūros, atskyręs save nuo jos, gal gali tapti įdomus.
Ar tu gėjus?
Netikiu seksualiniais identitetais. Tai yra tokie pat dirbtiniai konstruktai su dirbtiniais atributais kaip ir nacionaliniai identitetai. Nesakau, kad tai blogai, tiesiog tuo netikiu.
Delta - Dawn from Fair & Square on Vimeo.
