Kai jaunas atlikėjas pristato savo kūrybos dainą, pavadinimu „Liar“ (liet. melagis, -ė) dauguma tik nusišypso ir pagalvoja „dar viena daina apie nelaimingą meilę“, tačiau pavadinimas dar ne viską pasako apie dainos mintį.
Su muzika nuo mažens
„Melagiu dainoje vadinu žmogų, aiškinantį savo gyvenimo tiesas, bandantį mane neigiamai paveikti, kuriam atsakau, kad jo žodžiai melas – aš pasaulį matau kitaip – gražesnį“, – savo dainos žodžius aiškina projekto „Šiauliai gyvai“ dalyvis Bernardas Garbačiauskas.
Bernardas įsitikinęs – kuo ankščiau pradedi muzikuoti, tuo geresni gali būti rezultatai, todėl vaikinas dirba, siekdamas kuo geresnės kokybės.
Melagiu dainoje vadinu žmogų, aiškinantį savo gyvenimo tiesas, bandantį mane neigiamai paveikti.
Atlikėjas svarsto, kad meilė muzikai gali būti užkoduota jo genuose, mat vaikino artimieji iš motinos pusės taip pat buvę neabejingi muzikai, o ir tėvai visada skatinę dainuoti, groti, nebijoti pasirodyti publikai.
Pirmieji Bernardo pasirodymų žiūrovai vaikystėje buvo tėvų svečiai ir tokių mažų repeticijų pakako, kad užaugęs vaikinas nesibaimintų pasirodyti daug didesnei auditorijai.
Tėvai dar keturmetį Bernardą užrašė į „Yamaha“ muzikos mokyklą, kur šiaulietis lankė Lauros Remeikienės studiją. Būtent joje prasidėjo rimtesnė pažintis su muzika. Bernardas negaili šiltų žodžių savo mokytojai: „Ji labai kūrybinga, jaunatviška, visada turinti naujų idėjų.“
Kartą Šiaulių Didždvario gimnazijoje buvo organizuojamas koncertas, kuriame dalyvauti turėjo ir Bernardas. Ruošiantis, paaiškėjo, kad pasirodymo metu scenoje nebus pianino. Problema buvo greitai išspręsta vienai mokytojai pasiūlius surengti bendrą pasirodymą su gitara grojančiu gimnazistu Vykintu Jasaičiu.
„Aš pagrojau jam savo dainą pianinu, Vykintas pergrojo gitara ir tada supratau, kad jei rengsiu koncertą, tai tik su juo“, – prisimena Bernardas. Vaikino mintys tapo pranašiškos – pirmąjį savo solinį koncertą Bernardas surengė akomponuojant Vykintui.
Daina „Liar“ sukurta greitai ir netikėtoje situacijoje – valgant. Šaukšteliu pradėjęs mušti ritmą į stalą, Bernardas netrukus nubėgo prie pianino, kur sudėliojo akordus ir žodžius.
„Pilmatis“ – pilnai matoma muzika ir eilės
Muzikinį–poetinį vyksmą „Pilmatis“ kuria aktorius Rolandas Dovydaitis, muzikantai Gintaras Dzidolikas (klavišiniai), Tomas Lavickas (bosinė gitara), Eligijus Žilinskas (elektrinė gitara), Gintautas Gascevičius (mušamieji).
Šis penketukas susibūrė 2009-aisiais ir kiekvieną kartą žiūrovams surengia vis kitokių emocijų kupiną muzikinį spektaklį. „Pilmaties“ nariai pripažįsta, kad planuoti pasirodymus tik tuo metu, kai danguje šviečia pilnatis yra sudėtinga, todėl šiauliečiai prisijaukino mėnulį ir jo atvaizdą gali atsigabenti į bet kurį naktinį pasirodymą.
Liepiau paskambinti kam nors kitam, nes tais laikais buvo labai brangu skambinti.
Charleso Bukovskio eilės skamba su muzikos fonu. Poetinių spektaklių kūrėjai dalyvavo projekte „Šiauliai gyvai“ ir savo darbo studijoje nufilmavo dainos „Tu gyvuly“ muzikinį klipą.
Apie filmavimą, grupės susikūrimą ir eiles šmaikščiai ir linksmai pasakoja grupės nariai: Rolandas Dovydaitis, Gintaras Dzidolikas, Gintautas Gascevičius.
– Kaip atsirado grupė „Pilmatis“?
Gintautas: Galima sakyti, kad susipažinome telefonų knygos pagalba. Aš ką tik buvau nusipirkęs telefoną ir paskambinau kažkokiu numeriu, kažkas atsiliepė. Klausiu „kas čia?“, man atsako „čia aš, Gintaras Dzidolikas“, tada prisistačiau ir aš: „Gints Gacevičius, ar moki groti, turi pianiną?“, balsas ragelio gale atsakė, kad pianiną turi. Tada liepiau paskambinti kam nors kitam, nes tais laikais buvo labai brangu skambinti. Gintaras paskambino Tomui ir pamažu taip susirinko visa grupė.
Rolandas: Paskutiniam paskambino man ir klausia, ar moki groti?. Atsakiau, kad tik nervais. Iškart padėjo ragelį. Tada perskambinau ir pasakiau: „Palaukit, aš kalbėti moku. Ma liepė papasakoti ką nors. Tada ir prašnekau Ch.Bukowskio eilėmis.
– Kodėl „Pilmatis“?
Rolandas: Susirinkome ir pradėjome kurti pavadinimą.
Gintautas: Sakom „Tomai, sakyk kokią nors raidę“. Jis norėjo atsakyti „pasakysiu“. Vos ištarė „p“, mes sakom „gerai, p tai p“.
Rolandas: Tada atsivertėme žodyną ir ieškojome žodžio. Išsirinkome „pilnatis“, bet kadangi nė vienas nemokame rašyti be klaidš, padarėm klaidą ir išėjo „Pilmatis“.
Gintautas: Po to nenorėdami pasirodyti, kad nemokam rašyti, taip ir palikom. „Taip, taip, vadinamės „Pilmatis“, nuo pilnai matom“, – taip sakydavome visiems.
– Kokie grupės ateities planai, gal imsite skaityti ir kitų poetų eiles?
Gintautas: Pradžiai reikia rasti tą kitą poetą. Turiu prisijungimą „Vikipedijoje“, reikės paieškoti. Planavome eiti į baletą, bet turime problemų su špagatu. Dar namie pasižiūrėjome, kaip atrodom su pėdkelnėmis. Nelabai... Nekeisim stiliaus.
Jaunoji atlikėja Gintarė Juknaitė dainomis kuria gražesnį pasaulį
„Laba diena, jums, Šiauliai, mes dainuojame gyvai“, – taip savo prisistatymą muzikiniame projekte „Šiauliai gyvai“ pradėjo Gintarė Juknaitė. Pažadėjusi linksmai pagroti mergina, akomponuojant Kiprui Čėsnai, uždainavo „Gražesnis pasaulis“.
Šypsena ir nuoširdumu žavinti Gintarė pati kuria dainas ir jas atlieka, nuolat dalyvauja koncertuose, o konkursuose nelieka nepastebėta, tačiau dabar muzikai šiaulietė skiria vis mažiau laiko. Kodėl gabus jaunimas muziką pasilieka laisvalaikiui, o scenoje jaudintis tiesiog būtina, kalbamės su jaunąja atlikėja.
Gintarę nuo pat mažų dienų lydi muzika. Visa merginos šeima muzikali: sesuo groja smuiku, brolis saksofonu, motina yra baigusi akordeono specialybę, tėvas groja gitara. Būdama ketverių Gintarė taip pat susižavėjo smuiku, kaip dabar pamena, vos išgirdusi smuiko garsus bėgdavo prie televizoriaus ir su pasigėrėjimu klausydavo.
Būdama šešerių konservatorijoje pradėjo groti smuiku. Tiesa, dėl to nuolat tekdavo iš Pakruojo keliauti į Šiaulius.
Būdama trečioje klasėje Gintarė pajuto, kad užgaida griežti smuiku neteikia malonumo: „Kartą mama gavo dovanų gitarą ir aš sumaniau išmokti ja groti. Paprašiau tėvų, kad nupirktų gitaros pradžiamokslį.“
Nors nuo grojimo skaudėjo pirštus, Gintarės ryžtas buvo didesnis už skausmą.
Nors nuo grojimo skaudėjo pirštus, Gintarės ryžtas buvo didesnis už skausmą. Per kelias savaites išmokusi groti gitara, mergina parašė ir pirmąją savo dainą „Geriausia draugė“.
Vytauto Kernagio moksleivių dainuojamosios poezijos konkurse tapo laureate. Respublikiniame moksleivių ir jaunimo dainuojamosios poezijos festivalyje-konkurse „Mano senas drauge...“ laimėjo didįjį prizą.
Gintarė pati kuria dainas ir rašo joms muziką. Surengti savo solinį koncertą buvo merginos svajonė, kuri atnešė ne tik daug džiaugsmo, bet ir daugiau pasitikėjimo savimi.
Koncertuoja su Kipru
Gintarė dažnai koncertuoja su Kipru Čėsna, kuris papildo pasirodymą mušdamas būgnus. Tiek daug koncertų kartu būta, kad mergina tiksliai net nebepamena, kaip jiedu susipažino.
Kai koncertuoju su Kipru erdvė tarsi užsipildo muzika
„Mokykloje buvo renginys, per kurį susitikome pirmą kartą, vėliau pabandę sujungti savo pasirodymus, taip ir nebeatsiskyrėme. Su Kipru erdvė tarsi užsipildo muzika“, – šypsosi studentė.
Iš visų savo sukurtų dainų šiaulietė išskiria tris: „Gražesnis pasaulis“, „Judas“, „Tu mama“. Iki šiol daina „Gražesnis pasaulis“ neturėjo vaizdo klipo, todėl Gintarė labai apsidžiaugė galėdama savo kūrinį įamžinti projekte „Šiauliai gyvai“.
Mergina nedvejojo – pasikvietė Kiprą ir kartu su juo Šiaulių centriniame parke atliko dainą „Gražesnis pasaulis“.
„Labai norėjau sukurti kažką pozityvaus apie gyvenimą, juolab, kad dauguma mano dainų lyriškos, gal net su liūdnumo gaidele“, – kūrybos procesą prisimena atlikėja.
