Pasak LKT pirmininkės Dainos Urbanavičienės, nuo įstaigos įkūrimo 2013 m. LKT gavo per 3000 paraiškų, kurias vertino 280 ekspertų. Per šį laiką iš viso finansuota apie 10 000 kultūros ir meno iniciatyvų, kurioms paskirstyta daugiau nei 70 mln. eurų. Pastebima, kad auga vienam projektui skirtų lėšų suma – praėjusiais metais vienam finansuotam projektui vidutiniškai buvo skiriami 8745 eurai.
Bendras 2018 m. Kultūros rėmimo fondo biudžetas yra 17 mln. eurų. Iš jų 9 proc. skiriami stipendijoms, kultūros ir meno sritims – apie 34 proc., kultūros programoms – 57 proc.
D.Urbanavičienės teigimu, steigiant LKT nebuvo pereinamojo laikotarpio, todėl pritrūko diskusijų, kaip turėtų atrodyti finansavimo modelis. „Didžiausias iššūkis yra su programomis. Ir praėjusi LKT kadencija bandė su ministerija kalbėtis, kad programos turi būti arba jungiamos, arba mažinamos. Ir dabar iš ekspertų gauname pastebėjimus, kad kai kurios programos nelabai pasiteisina. Klausimas, ar jos apskritai yra reikalingos, ar jos turėtų būti integruojamos į kitas programas. Ketiname finansavimo modelį tobulinti nuo 2019 m.“, – sakė LKT pirmininkė.
Ji taip pat džiaugėsi neseniai suformuotu Stebėsenos ir analizės skyriumi. Pasak jos, įsteigus šį skyrių, LKT galėjo identifikuoti kai kuriuos iššūkius: visa apimančio finansavimo modelio sukūrimą, dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo gaunamomis paslaugomis dinamiką bei savivaldos formavimą.
D.Urbanavičienė atkreipė dėmesį, jog nuo 2014 m. LKT yra sudaryta projektų duomenų bazė: „Turime visus rodiklius, visus skaičius. Aišku, kol kas šie duomenys yra skaitine išraiška. Tikslas yra, kad jie pavirstų turiniu ir analize. Tuo tikslu yra sudarytas tyrimų ir analizių planas, kuris buvo derintas ir su Kultūros ministerija. Esame suplanavę turėti Stebėsenos ir analizės skyriaus partnerių, tyrėjų tinklą. <...> Natūralu, kad kai yra trys žmonės skyriuje, jų kompetencijų visam kultūros laukui ir sričių žinojimui nepakanka.“
Tarp planuojamų darbų D.Urbanavičienė taip pat minėjo elektroninės paraiškos sistemos įdiegimą, numatomą jau šiemet, bei finansavimo stipendijoms didinimą – 2019 m. joms planuojama skirti apie 2 mln. eurų.
Reikšmingas pokytis – regionų kultūros tarybos arba tolygios kultūrinės raidos modelis, kuris, pasak D.Urbanavičienės, turėtų užtikrinti didesnę decentralizaciją: „Tikslas – kad regionai patys priimtų sprendimus, dalyvautų procese ir neatrodytų, kad Vilniaus miestas priima visus Lietuvos kultūros laukui aktualius sprendimus“, – kalbėjo LKT pirmininkė.
Ji taip pat išskyrė ir naujosios LKT kadencijos suformuluotas strategines LKT kryptis: įvairovę, edukaciją ir prieinamumą.
„Šiuo metu identifikavome tris LKT strategines kryptis, nes pačią strategiją formuoti, mes nusprendėm, turi pati kultūros lauko bendruomenė.“
Įvairovę kaip strateginę LKT kryptį pristatęs tarybos narys Rolandas Palekas sakė: „Tarsi ir nebūtų daug ką sakyti, nes žinom, kiek yra sričių, kiek yra projektų ir ta įvairovė yra tokia lyg ir savaiminė. Mums belieka tik atrinkti ir įvertinti. Tačiau suprasdami poreikį ir tai, kad įvairovė skatina visuomenės kūrybinį mąstymą, bendrą kultūrinį lygį, toleranciją ir panašius labai svarbius dalykus, kurių, sakyčiau, vis dar trūksta, nukreipčiau įvairovės supratimą į projektų kokybę. <...> Įvairovė ateina per kitokį požiūrį, per tam tikrų stereotipų ir taisyklių laužymą. Projektų teikėjai kviečiami pasižiūrėti įdomiau, inovatyviau <...>.“
LKT tarybos narės Ingridos Veliutės teigimu, edukacija kaip LKT strateginės veiklos kryptis apima visas amžiaus grupes ir įvairias patirtis turinčius žmones. LKT taip pat suformulavo raktažodžius („kaupk patirtį“, „atrask raiškos būdą, taikyk jį, dalinkis ir suburk“, „pažadink vaizduotę“), kurie, pasak pačios I.Veliutės, vargu ar padės rengiant projektus, tačiau būtent per juos iš paraiškų teikėjų „tikimasi kūrybiškumo“.
Radvilė Racėnaitė, pristatydama kitą LKT strateginę kryptį – prieinamumą, kalbėjo apie siekį kurti tolygų tinklą: „Pabrėžiama siekiamybė, kad kultūros paslaugos būtų lengvai pasiekiamos visiems Lietuvos gyventojams.“ Šią strateginę kryptį lydi raktažodžiai „būk atviras“ ir „kurk“.
