2019 m. Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atstovaus opera-performansas „Saulė ir jūra“

2019 m. vyksiančioje 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaus Vilniaus dailės akademija, pristatysianti nacionaliniam paviljonui adaptuotą Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės operą-performansą „Saulė ir jūra“. Tokį sprendimą, remdamasi ekspertų komisijos išvadomis ir rekomendacijomis, priėmė Lietuvos kultūros taryba, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Saulė ir jūra“
„Saulė ir jūra“ / Projekto partnerio nuotr.

Šį pavasarį Boriso Dauguviečio auskaru už novatoriškus ir originalius sprendimus apdovanota „Saulė ir jūra“ kūrybinė grupė savo opera-performasu kalba apie aktualias problemas: planetos ekosistemos ir pačios žmonijos išlikimą. Tačiau autorės – kompozitorė L. Lapelytė, libreto autorė V. Grainytė ir režisierė bei scenografijos autorė R. Barzdžiukaitė – daro tai patraukliai ir nerūpestingai, elegantiškai ir išvengdamos didaktikos.

Operą-performansą „Saulė ir jūra“ kūrybinė grupė pradėjo plėtoti dar 2016 m., rezidencijoje „Akademie Scloss Solitude“ Štutgarte, Vokietijoje. 2017 m. kūrinys buvo vystomas rezidencijoje Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Lietuvos kultūros tarybos finansuoto operos-performanso „Saulė ir jūra“ premjera įvyko praėjusių metų Tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos“ metu Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje. 2018 m. pradžioje įvyko vokiškoji operos premjera Drezdene.

VIDEO: „Saulė ir jūra“

Nors opera-performamsas „Saulė ir jūra“ jau yra kruopščiai išplėtotas lietuvių ir vokiečių kalbomis, kitąmet Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvyks pirmasis jo pristatymas anglų kalba. Be to, jame pasirodys nauji veikėjai, adaptuoti tarptautinei auditorijai ir vietiniam Venecijos kontekstui. Adaptuojamas bus ne tik libretas, bet ir garso takelis. Projekte taip pat numatyta ir viešą lydinčiųjų renginių programa, kuri bus skirta tarpdisciplininiams mainams ir netikėtiems susitikimams.

Lietuvos nacionalinį paviljoną 58-oji Venecijos meno bienalėje kuruos Lucia Pietrouiusti, Londono „Serpentine Galleries“ kuratorė, o komisaru numatytas Jean-Baptiste Joly, rezidencijos „Akademie Schloss Solitude“ Štutgarte meno vadovas. Lietuvos atstovavimui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje iš Kultūros rėmimo fondo lėšų iš viso skirta 173 tūkst. eurų, iš kurių 28 tūkst. pasirengimo darbams 2018 m. ir 145 tūkst. eurų projekto įgyvendinimui 2019 metais.

58-oji Venecijos meno bienalė vyks 2019 m. gegužės 11–lapkričio 24 d. (išankstinių peržiūrų dienos numatytos gegužės 8–10 d.). Pagrindinės parodos kuratoriumi paskirtas daugiau nei dešimtmetį „Hayward“ galerijai Londone vadovaujantis Ralph Rugoff. 2015 m. jis buvo 13-sios Liono bienalės meno vadovas. Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta, pristatydamas 2019 m. parodos kuratorių teigė, kad Rugoffo paskyrimas glaudžiai susijęs su pirminiu bienalės tikslu: kad paroda taptų susitikimų tarp lankytojų, meno ir menininkų vieta.

O jau netrukus, gegužės 26 d. duris atvers 16-oji Venecijos architektūros bienalė, kurioje Lietuvai atstovaus Architektūros fondo projektas „Pelkių paviljonas“, kurį kuruoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, Masačiusetso Technologijos Instituto Architektūros ir Planavimo mokyklos tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldosaugininkė Ingrida Veliutė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis