Galerija sakė paveikslą pateikusi ekspertizei, tačiau ieškinį pateikę kolekcininkai teigė, jog turėjo būti padaryta daugiau – pvz. pasidomėta Glafiros Rosales, iš kurios galerija įsigijo 40 suklastotų abstrakčiojo ekspresionizmo paveikslų, asmeninio gyvenimo peripetijomis (G.Rosales vaikinas jau buvo teistas už sukčiavimą).
Teismo procesas, turėjęs nulemti, kam tenka atsakomybė dėl klastotės sklaidos – galerijai ar kolekcininkams – tapo svarbiu įvykiu meno rinkoje.
Trečiadienį istorija baigėsi abiem pusėms susitarus ir, žinoma, radus piniginę susitarimo išraišką. Ta proga kviečiame prisiminti penkis svarbius meno kūrinių teismus, jau patekusius į istoriją.
JAV prezidento pasipiktinimo sulaukusi instaliacija
1989 m. Čikagos meno instituto studentas Dreadas Scottas, tuo metu žinomas kaip Scottas Tyleris, instituto organizuotoje parodoje pristatė instaliaciją „What Is The Proper Way To Display A U.S. Flag“?: ant galerijos sienos kabojo nuotrauka, vaizduojanti JAV vėliavas, o po ja – ant lentynos gulinti knyga, kviečianti lankytojus pasidalinti savo mintimis. Tačiau tiesiai po lentyna buvo paguldyta JAV vėliava – parodos lankytojai, norėdami palikti įrašą knygoje, turėjo ant jos atsistoti.
Instituto administracija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, protestų ir reikalavimų nebeeksponuoti kūrinio parodoje. Vietinė paroda netrukus tapo visoje šalyje aptarinėjama naujiena, kurią pakomentavo net tuometinis JAV prezidentas George’as W.Bushas, sukritikavęs kūrinį ir pavadinęs jį nepagarbiu.
Prasidėjęs teismo procesas D.Scotto kritikams buvo nesėkmingas – teismas nusprendė, jog šiuo kūriniu menininkas nepažeidė įstatymų, o jo uždraudimas pažeistų teisę į žodžio laisvę.
Po šio sprendimo Čikagos meno institutas sulaukė grasinimų susprogdinti instituciją bei susidoroti su administracija bei studentais. Į galeriją vienu metu buvo leidžiama eiti tik 8-iems lankytojams, buvo sustiprinta pastato apsauga.
Nepaisant nuolatinių grasinimų bei Čikagos policijos departamento išplatinto pranešimo, jog kiekvienas užlipsiantis ant vėliavos gali būti sulaikytas, instaliacija buvo eksponuojama visos parodos metu.
Dėl šios kūrinio JAV kongresas paskelbė vėliavą saugantį įstatymą, o Čikagos meno institutui buvo sumažinta finansinė parama.
Kam priklauso beždžionės asmenukė?
2011 m. juodoji makaka, vardu Naruto, fotografo Davido Slaterio fotoaparatu pasidarė asmenukę, tapusią po trejų metų išleisto D.Slaterio nuotraukų albumo „Wildlife Personalities“ viršeliu.
Už gyvūnų teises kovojanti organizacija PETA Naruto vardu padavė D.Slaterį į teismą, teigdama, jog Naruto puikiai suprato, jog fotografuojasi, todėl nuotraukos autorystė priklauso beždžionei, o menininkas iš jos pelnėsi neteisėtai. PETA teigė, jog prisiteista suma būtų skirta Naruto ir nykstančios jo rūšies išsaugojimui.
Teismo procesas baigėsi priėjus išvados, jog beždžionei nuotrauka nepriklauso, nes dabartinis autorinių teisių įstatymas neleidžia gyvūnams, augalams ir gamtos reiškiniams pretenduoti į kūrinio autorystę.
PETA atstovai teigė toliau kovosiantys už Naruto ir jo bendruomenės teises, o teismo sprendimą pareiškė esant gyvūnų išnaudojimo įrodymu.
Keptos Barbės
1997 m. Tomas Forsythe’as sukūrė 78-ių nuotraukų seriją, pavadinimu „Food Chain Barbie“, kurioje vaizdavo garsiąsias lėles virtuvės apyvokos reikmenyse: puode, orkaitėje, plakiklyje ir kt.
Galbūt ir esame laisvi išreikšti save, bet jei toji laisvė įžeidžia plėšrią korporaciją, ji turi laisvę paduoti į teismą.
Anot menininko, šia parodija jis kritikavo moterų sudaiktinimą mūsų visuomenėje.
„Barbie“ prekės ženklo gamintoja kompanija „Mattel“ T.Forsythe’ą padavė į teismą dėl autorinių teisių pažeidimo. Po įtemptos penkerių metų kovos, teismas nusprendė, jog T.Forsythe’o nuotraukų serija yra originalus meno kūrinys, o menininkas laimėjo prieš milijoninę kompaniją.
Pasibaigus teismo procesui Forsythe’as sakė: „Galbūt ir esame laisvi išreikšti save, bet jei toji laisvė įžeidžia plėšrią korporaciją, ji turi laisvę paduoti į teismą; ir jei neturime jėgų kovoti su didelę įtaką turinčiais advokatais, štai čia ir baigiasi mūsų pačių žodžio laisvė“.
„Šv. Mergelė Marija“ iš dramblių mėšlo
Natūralias medžiagas savo kūryboje naudojantis britų menininkas Chrisas Ofilis paveikslą „Šv. Mergelė Marija“ nutapė naudodamas keletą skirtingų medžiagų – tarp jų ir dramblių mėšlą. Paveikslas pirmą kartą buvo eksponuotas Karališkoje Londono akademijoje 1997 m., kur sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus.
Po dvejų metų kūrinys buvo pradėtas eksponuoti Bruklino meno muziejuje, tačiau reakcijos JAV buvo kur kas radikalesnės. Tuometinis Niujorko meras Rudolphas Gullianis parodą pavadino „nesveika“ ir grasino sustabdyti galerijos finansavimą bei iškeldinti ją iš patalpų, jei paroda nebus atšaukta.
Bruklino meno muziejus padavė Niujorko miestą į teismą, kuris pripažino, jog mero grasinimas gali būti suprastas kaip bandymas kontroliuoti muziejaus ekspozicijas ir taip pažeidžia JAV konstituciją.
Už šį kūrinį Ch.Ofilis pelnė prestižinę Ternerio premiją. Jis tapo pirmuoju juodaodžiu, laimėjusiu šį apdovanojimą.
Rogersas prieš Koonsą arba 8-ių šuniukų šlovės istorija
Fotografas Artas Rogersas nufotografavo porą, ant rankų laikančią 8-is šuniukus. Vėliau nuotrauka buvo parduota ir naudojama reklaminiais tikslais, tapo sveikinimo atviruku. Šiuolaikinio meno žvaigždė Jeffas Koonsas ją aproprijavo – sukūrė keletą skulptūrų, atkuriančių A.Rogerso darbą, ir užsidirbo nemažą sumą pinigų.
J.Koonsas nuotrauką panaudojo be leidimo, parodijuodamas A.Rogersą ir nagrinėdamas, kaip pats teigė, „kasdienių objektų banalumą“.
J.Koonsas nuotrauką panaudojo be leidimo, parodijuodamas A.Rogersą ir nagrinėdamas, kaip pats teigė, „kasdienių objektų banalumą“.
A.Rogersas padavė J.Koonsą į teismą dėl intelektinės nuosavybės kopijavimo. Teismas, radęs per mažai skirtumų tarp abiejų kūrinių, J.Koonsą paskelbė kaltu ir pakyrė baudą, kurią menininkas turėjo sumokėti A.Rogersui.
Iš pirmo žvilgsnio paprasta situacija slepia kur kas sudėtingesnius klausimus apie meno kūrinio ir vaizdo apropriaciją. Nors į juos teismo proceso metu atsakyta nebuvo, ši byla tapo vienu garsiausių pavyzdžių, pasitelkiamų panašiuose šiuolaikinio meno teismo procesuose.