„Anksčiau organizuodavome „Eko-mokyklos“ akcijas – įvairių antrinių žaliavų surinkimą. Rajonuose, su kuriais bendradarbiaujame, rinkome komunalines atliekas, organizavime didelius renginius, seminarus visoje Lietuvoje, kalbėjome apie antrinių žaliavų rinkimą.
Tačiau kuri laiką to nebedarome savo iniciatyva, t.y. nebeiname per prievartą į mokyklas ir darželius ir nekalbame apie ekologiją tiems, kuriems visiškai neįdomu to klausytis“ – pasisako darželio „Augueco dūzginėlis“ direktorė Ingrida Lauciuvienė.
Pašnekovės teigimu, edukacinė praktika parodė, jog šiukšlių rūšiavimas ir atsakingas vartojimas rūpi tik tiems, kurie nuoširdžiai tuo domisi. Užsiėmimus bei žaidimus vaikams ekologijos tema Augueco komanda organizuoja tik tuose darželiuose ar mokyklose, kurios pačios kreipiasi, prašo tokios pagalbos.
„Mokymus vykdome atsižvelgdami į amžiaus grupes. Su jaunesniais mokiniais iki 6-tos klasės rengiame įvairius žaidimus-viktorinas, o su vyresniais mokiniais rimtesnių paskaitų metu kalbamės apie gamtos teršimą, šiukšlių surinkimą ir perdirbimą“ – pasakoja „Augueco dūzginėlis“ vadovė.
Abejingumą galėtų išsklaidyti valstybinė paskata
I.Lauciuvienės teigimu, informacijos, kaip teisingai reikia rūšiuoti buitines atliekas šiandien yra pakankamai daug, tačiau, kiek jos įsisavinama, o kiek praleidžiama „pro akis“ – sunku atsakyti:
Daugumoje Vakarų Europos šalių, o ypač Olandijoje, Belgijoje, Italijoje, buitines atliekas rūšiuojantys gyventojai gali jas priduoti be jokio mokesčio
„Lietuvoje beveik nėra nė vienos televizijos, kuri neturėtų bet vienos ekologinės laidos, tačiau klausimas – kas jas žiūri. Spaudoje gausu su ekologija susijusių straipsnių ir pranešimų, bet paprastai, jeigu žmogui tai neįdomu, jis praveria tą lapą ir net neskaito.“
I.Lauciuvienės pastebėjimu, tik nedidelė dalis lietuvių yra susirūpinusi rūšiavimu. Viena galimų to priežasčių – ekonominių paskatų valstybės mastu stoka.
„Lietuvoje rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą vienodos visur, išskyrus Utenos ir Panevėžio regionus. Mokesčius mokame priklausomai nuo buto ploto ir žmonių skaičiaus, ir visiškai nesvarbu, kiek ir kas šiukšlina, rūšiuoja atliekas ar ne“, – pastebi pašnekovė.
Pavyzdžiui, daugumoje Vakarų Europos šalių, o ypač Olandijoje, Belgijoje, Italijoje, buitines atliekas rūšiuojantys gyventojai gali jas priduoti be jokio mokesčio (arba moka žymiai mažiau). Tai – puiki valstybinė paskata, kurios dėka žmones taupo savo lėšas ir rūpinasi savo aplinka.
Pasikeis, kai taps „savaime suprantama“
Teiginys, jog sąlygų šiukšles rūšiuoti Lietuvoje nėra, yra neteisingas. „Privatiems namams tam tikslui yra skiriami atskiri konteineriai. Žmonėms tai nieko nekainuoja: nei sutvarkymas, nei konteinerių pristatymas. Bet motyvacijos, kodėl reiktų tą daryti, kol kas nėra“, – teigia I.Lauciuvienė.
Darželio vadovė atkreipia dėmesį, jog tokios šalys, kaip Italija arba Olandija, atliekų rūšiavimo politiką vykdo jau daugiau nei 30 metų. Lietuviams šioje srityje trūksta ne tik patirties, bet ir įpratimo.
„Rūšiuoti reikia išmokti nuo pat mažų dienų. Jeigu atliekų rūšiavimo praktikas įsisavinsime kaip pačius elementariausius kasdienius įpročius, nebereikės sukti galvos nei kaip, nei kodėl tą reikia daryti“ – teigia „Augueco dūzginėlis“ vadovė.
Parodoje „Eko Logika 2014“ dalyvaujančio „Augueco dūzginėlis“ darželio atstovai pristatys išmaniesiems telefonams skirtą programėlę, kuri atliks atliekų rūšiavimo informatoriaus ir vadovo funkcijas.
„Įdiegusieji programėlę galės pasižiūrėti savo šiukšlių išvežimo grafikus. Taip pat bus galimybė nusistatyti priminimus, kada ir kur reikia išnešti šiukšles. Tie, kurie nežino ar abejoja, kaip rūšiuoti vieną ar kitą buitinę atlieką, tarkime, į kokią rūšiavimo dėžę dėti stiklinę lėkštę, galės visą tai pasižiūrėti telefone“ – glaustai apie parodoje pristatomą inovaciją užsimena darželio vadovė.
