Šioje eroje, kurią pakrikštijome postmodernia, vis svarbesnė tampa šalies įvaizdžio idėja. Ar tikrai šalies įvaizdis toks svarbus? Šįkart apie įvaizdžio kūrimą konkrečiam žemynui – Afrikai.
Šalies įvaizdžio kūrimo kritikai būgštauja, jog, sukūrus išskirtinį šalies įvaizdį, šalis taps preke, kurią siekiama parduoti. Bet jie, matyt, nesupranta šalies įvaizdžio strategijos kūrimo esmės – jis specialiai išgryninamas tokiose šalyse, kurios nori būti matomos pasaulyje, pabrėžti savo išskirtinumą ir aiškiai įvardinti save. Europiečiai pažįsta vieni kitus, Amerikai ir Kinijai bei kitoms didžiulėms šalims tas įvaizdis – kaip vaikų žaidimas: kai esi arba pretenduoji tapti supervalstybe, jokios įvaizdžio strategijos nereikalingos – ir taip esi puikiai matomas. O kaipgi Afrika?
Beje, intriguoja ir tai, kad padedant įgyvendinti šį projektą, dalyvauja toks šalių įvaizdžio kūrimo guru kaip Simon Anholt.
Kalbant apie Afriką, kyla nemažai minčių, kokia ji. Ar ji laukinė, besivystanti, egzotiška, o gal – jaudinanti ir gyva? Štai vienas iš šalies įvaizdžio tyrinėtojų Bernard L. Simonin teigia, kad faktiškai kiekviena šalis gali naudoti įvaizdžio kūrimo strategiją. Netgi ir tos, kurios turi rimtų socialinių, politinių, ekonominių problemų. Kad atsitiestų. Štai man labai patiko vienas afrikietiškas pavyzdys – Pietų Afrikos devizas: „Alive with Possibility“ („Gyva galimybėmis“). Paprasta, aišku, viltinga.
Beje, nereikia klaidingai galvoti, kad visa Afrika yra vienas skurstantis, ligų krečiamas regionas. Iš tikrųjų tai yra penkiasdešimt trys skirtingos valstybės, nevienodai išsivysčiusios, kalbančios galybe skirtingų kalbų. Penkiasdešimt trys Afrikos veidai. Taip, Afrika tikrai yra matoma, bet ne tokia, kokia iš tikrųjų yra. Dabar.
Taigi iškart atsakau į nebylų klausimą, ar turi Afrika savo ženklą. Kol kas ne. Bet... Apie konkrečią Afrikos įvaizdžio kūrimo strategiją galima kalbėti nuo 2010 m., kuomet buvo surengtas tarptautinis forumas, kuriame siekta aptarti Afrikos įvaizdžio sukūrimo galimybę. Kaip teigta forume, dabartinis Afrikos įvaizdis neatitinka tikrovės, kadangi kontinentas tampa vis stabilesnis, pritraukia naujų investicijų. Kitaip tariant – atsigauna. Beje, projektu „Brand Africa“ („Afrikos įvaizdis“) siekiama sukurti tiek pavienius atskirų valstybių, tiek bendrą Afrikos įvaizdį, parodyti naująjį, geresnį, pozityvesnį Afrikos veidą. Kaip teigiama viename iš straipsnių apie projektą, Afrika iki šiol turėjo keletą išskirtinių ženklų, siejamų išskirtinai su ja, pavyzdžiui, Nelsoną Mandela (taip, žmogus kaip ženklas!). Tačiau to neužtenka. Dabar, besikeičiant Afrikos tikrovei, žemynui reikia naujos, aiškios žinutės pasauliui. Beje, intriguoja ir tai, kad padedant įgyvendinti šį projektą, dalyvauja toks šalių įvaizdžio kūrimo guru kaip Simon Anholt.
Tiesa, Afrikos bendro įvaizdžio kūrimas turėtų būti nelengvas procesas – tam reikia suvienyti ne tik vyriausybių iniciatyvas, daug suinteresuotųjų grupių, bet ir būti nuolatos pasiruošus nesėkmei, permainoms, o pats įvaizdžio kūrimas yra daug daugiau nei paprastas reklamos paleidimas per žiniasklaidos kanalus. Tai nenutrūkstamas procesas, apjungiantis kultūrą, sportą, turizmą, užsienio politiką. Nuoseklumas – privalomas įvaizdžio kūrimo komponentas. Kaip viena iš galimų kliūčių Afrikos atveju galėtų būti šalių skirtingumas. Reikia surasti bendrumus ir juos išgryninti.
Belieka pridurti, jog jeigu galima sukurti įvaizdį bet kokiam žmogui, daiktui, miestui, tai tikrai galima ir kontinentui. Juo džiugiau, jei ši iniciatyva bus įgyvendinta sėkmingai ir Afrika iš tiesų atgims mūsų galvose kitu žemynu. Tokiu, kokia yra dabartinė Afrika. Gal ir ją verta įsimylėti?
Straipsnis yra iš ciklo „Apie JĄ – Juodąją Afriką“, skirto specialiai „Afrikos dienoms 2011“, kurios vyks gegužės 18-22 d. „Afrikos dienos“ – tai ne pelno siekianti iniciatyva, kurios tikslas - supažindinti su Juodosios Afrikos kultūra ir skatinti susidomėjimą ja. Daugiau apie festivalį www.afrikosdienos.lt
