Atidarymo koncerte pasirodys vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos akordeonistų, tarptautinių konkursų laureatas Raimondas Sviackevičius su naująją muziką propaguojančiu styginių kvartetu „Chordos“ ir maištaujančiu violončelininku M. Bačkumi.
Skambės specialiai festivaliui sukurta, dar negirdėta lietuvių autorių muzika akordeonui. Jau tampa tradicija kiekviename festivalyje pristatyti lietuvių kompozitorių kūrinių akordeonui premjeras. Prieš dvejus metus Raimondas grojo Žibuoklės Martinaitytės opusą akordeonui ir kameriniam orkestrui „Proveržis“. Šiemet girdėsime V. Bartulio, A. Malcio, T. Makačino, V. Germanavičiaus, B. Kutavičiaus kūrinių premjeras.
Raimondas Sviackevičius aktyviai propaguoja naujausią muziką akordeonui, į šio instrumento meno pasaulį įtraukdamas vis naujų autorių vardų, pristatydamas juos tarptautiniu mastu ir kartu atverdamas kompozitoriams naujus kūrybinius klodus. Akordeonas jo rankose prabyla įvairiaspalviais tembrais, o jungiant šį skambesį su pačiais netikėčiausiais instrumentais atsiskleidžia dar platesnis šiuolaikinio akordeono galimybių spektras.
Šių metų festivaliui užsakytos net keturios lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros. Festivalio moto – parodyti kitokį akordeono veidą – tarsi atskleidžia Vidmanto Bartulio kūrinio „nežinios akivaizdoje nedrąsiai giedame“.
„Labai daug jėgų ir laiko atėmęs procesas, norint „išmušti“ sau iš galvos akordeono skambėjimo, grojimo tradicijos ir šio instrumento dalyvavimo „kitoje kompanijoje“ stereotipus. <...> Labai norėjau, kad, grojant šiems instrumentams, pavyktų „pagauti“ dar neliestų jausmų virpesius“, – yra sakęs Vidmantas Bartulis.
Arvydo Malcio duete akordeonui ir violončelei „Sapnų pėdsakai“ šmėsteli trys sapnų pėdsakų akimirkos, viena iš kitos išplaukiančios nuotaikos.
„Mes skęstame sapnų jūroje nespėdami per savo gyvenimą daugelio iš jų identifikuoti. Tik mažytę sapnų dalelę suvokiame ir prisijaukiname suteikdami jai apčiuopiamas estetines bei socialines kategorijas. Šiame kūrinyje ir aš pabandžiau pasekti sapnų pėdsakais...“ – sako autorius.
Vytauto Germanavičiaus „Juodi šešėliai – balti šešėliai“ pratęsia impresionistinę koncerto nuotaiką: „Garsinių – dinaminių modelių koncentracija įvairiose kūrinio vietose bando sukurti spalvinį šešėlių
žaismą. Balti šešėliai, skirtingai nei juodi, yra nematomos atvirkščios objektų projekcijos. Jie gali būti lyginami su lietaus ar vandenyno, akustiniais ar miražų šešėliais“.
Teisučio Makačino poema „Arkada“ – tartum pasakojimas apie patirtus įspūdžius, vaikštant tarp paslaptingų senos pilies kolonų, už kiekvieno posūkio – vis nauja jų eilė...
Broniaus Kutavičiaus „Rhythmus-Arhythmus“ buvo sukurtas violončelei ir fortepijonui 1993 m. Jis dedikuotas žymiam violončelininkui Davidui Geringui. Pagrindinė idėja slypi kūrinio pavadinime. Rhythmus-Arhythmus – tai laipsniškai bei tikslingas, tarsi neišvengiamas ėjimas nuo griežtos motorikos, mechaniškos ritminės organizacijos į lankstų, plastišką muzikos būvį laike lyg besvorėje erdvėje.
